paklausė 2012 Geg 5 anonimas

4 Atsakymų

+5 balsų
Dažnai tikintieji jaučiasi atsakingi už savo veiksmus ne prieš kitus, bet prieš dievą. Tokiu būdu jie dažniausiai nusikrato atsakomybę nuo savęs.

Taip pat kai kurie šventieji raštai propaguoja žmonių diskriminaciją pagal jų seksualinę orientaciją, rasę arba lytį. Tikintieji homofobai, ksenofobai bei mizoginistai taip pateisina savo baimes ir galvoja, kad jiems nereikia pateikti racionalių argumentų prieš ištisas žmonių mases. Tokiu būdu yra skatinama ne tolerancija "kitokiems nei tu".

Taip pat spaudoje yra pasirodę keletas straipsnių, kaip tėvai vietoje to, kad gydytų savo mažą vaiką nuo peršalimo - meldėsi dievui prašydami padėti. Vienas jų: http://www.time.com/time/nation/article/0,8599,1877352,00.html

Iš tikėjimo išsirutuliojo "kreacionizmas": idėja, kad visata buvo sukurta tam tikro kūrėjo (a la dievo). Nuo XIX amžiaus viskas išsirutuliojo iki tokio lygio, kad šis... uh... dalykas pradėjo būti dėstomas vidurinėje mokyklose JAV (gal ir kitose šalyse, tačiau neteko apie tai skaityti) ir turbūt tik dėl to, kad evoliucija tėra "teorija" ir žmonės tvirtinantys švietimo programą nežino kas yra mokslinė teorija.
atsakytas 2012 Geg 5 Eimantas
Dar vienas įrodymas, jog ateistais tampa žmonės, susvetimėję su savo pačių visuomenę :) juk ne JAV gyvenate, tai kodėl tuos pavyzdžius imate? Jungtinės Valstijos yra valstybė, kurią sukūrė visokiausi puritonai, husitai ir kiti sektantai ieškodami laisvės nuo dominuojančių religijų priespaudos Europoje.

Parodykite nors vieną Europos šalį, kur būtų problemos dėl kreacionizmo ar negydomų vaikų. Ir Lietuvoje nieko panašaus nerasite.

Tai apie ką mes šnekame? Tegul už Atlanto tie sektantai aiškinasi tarpusavyje santykius, o mes pradžioje čia, su savo artimaisiais susitarkime :)
Beje, kas liečia sąvoką "teoriją", tai pagal kritinio racionalizmo filosofiją, kuri yra radikaliai moksliška (scientistinė) šiuolaikinės filosofijos kryptis, teorija yra hipotezių sistema, kuria mes TIKIME dėl to, kad ji DAR nėra paneigta (nes 100% įrodyti nieko neįmanoma). Tą patį mato pragmatizmo atstovai - kad teorija yra teiginiai, kurių teisingumu mes TIKIME dėl jų praktinės naudos. Nekalbu apie postmodernią filosofiją, kuri teigia, jog faktai neegizstuoja, egzistuoja tik interpretacijos.

Dauguma didžiųjų mokslininkų taip pat sąmoningai pritarė vienai ar kitai pozicijai.

Tai kad apie tai siūlyčiau pamąstyti, ar tikrai jau taip visi aplinkui nežino, kas yra teorija :)
+4 balsų

 

Manau blogiausia yra tai, kad duodamas atsakymus į rūpimus klausimus, tikėjimas bei religija išjungia žmogaus kritinį mąstymą (žmogus pats nebeieško atsakymų). Be jo tampa labai pažeidžiamas: tokiu žmogumi gali manipuliuoti ne tik įvairios religijos ir sektos, bet ir politikai, verslininkai, žiniasklaida ir net artimiausi žmonės. Žinoma, tai ne taisyklė: yra žmonių, kurie sugeba suderinti kritinį mąstymą su tikėjimu.
 
Dar labai pavojingas nepilnavertiškumo kompleksas, kurį, pavyzdžiui, skiepyja krikščionybė. Tikinčiajam nuo pat vaikystės teigiama, kad jis yra kaltas, nuodėmingas, kad turi atgailauti ir melstis, kitaip degs pragare. Negaliu šito paaiškinti kitaip, kaip tik bažnyčios noru sumenkinti žmogų ir tuo pat metu įteigti, kad tik eidamas į bažnyčią, tikėdamas dievu jis išpirks savo nuodėmes, taps geresniu. Panašiu principu "be mūsų tu niekas, bet mes tau galime padėti" veikia daugelis sektų ir tiklinių prekybos sistemų. Labai gudrus ir kenksmingas pačiam žmogui manipuliavimo būdas.

 

atsakytas 2012 Geg 8 Donatas Noreika
Na, dėl kritinio mąstymo, aišku, pats parašėte saugiklį "yra žmonių, kurie sugeba suderinti kritinį mąstymą su tikėjimu", bet derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad triuškinanti dauguma mokslininkų/filosofų etc. turėjo vienokį ar kitokį religingumą. Beveik visi graikų išminčiai priklausė Apolono kultui ir dalyvavo misterijose, viduramžiais, žinoma, beveik visi buvo krikščionys, išliko religingumas ir modernizme - kaip žinia, Niutonas buvo tikintis monofizitas Descartes - krikščionis. Tik Apšvietos laikais randame mąstytojus, atsiribojusius nuo religinių bendruomenių, deklaruojančius deizmą/ateizmą ir po šio projekto griūties XX amžiuje ir vėl prasideda tikėjimo atgimimas - Einšteinas, Heisenbergas ir t.t.., filosofijos fronte - Emanuelis Levinas, Martinas Buberis...

Kas liečia kaltę tai pagal katalikų ir ortodoksų teologiją prigimtinė nuodėmė kaltės neperduoda, žmogus atsakingas tik už savo paties darbus, o pas protestantus išpažinties nėra. Kita vertus, juk ir psicholoterapeutai nesako: "nekreipk dėmesio į savo blogus darbus! Išstumk į pasąmonę! Būk savimi ignoruodamas savo problemas!"

Ar nėra taip, kad religija yra kaip peilis, su juo galima ir sviestą tepti, ir duoną papjauti? Galima ir suvilioti bei apiplėšti žmogų, o galima suteikti jam bendruomenę, materialinę pagalbą, padėti atrasti prasmę ir šitaip apsaugoti nuo degradacijos.
Visi argumentavimai, dėl didžiųjų protų religingumo yra niekiniai. Tai paprasčiausias apeliavimas į autoritetą  ir skaičius (vien dėl patikslinimo priminsiu, kad 97 procentai JAV nacionalinės mokslo akademijos narių yra netikintys). Žinoma religinės bendruomenės turi daug teigiamas naudos, tačiau visiškai tą patį galima pasiekti su sekuliariomis bendruomenėmis. Religija neturi nieko išskirtinio ko nebūtų galima pasiekti sekuliariomis priemonėmis. Plius visi šie teigiami dalykai niekaip nepademonstruoja jų pateikiamų teiginių teisumo...
Viena vyraujančių filosofinių antikos mokyklų buvo ateistai epikūrininkai.
Prašom persiskaityti atidžiau ką aš parašiau. Tą skaičių nenaudojau kaip argumentą - tik pataisymą dėl statistikos
Enšteinas buvo agnostikas.
+3 balsų
Tikintysis remdamasis savo tikėjimo šventąją knyga, religijos dogmomis gali priimti sprendimus darančius neigiamą įtaką jam, jo artimiesiems ar apskritai visuomenei.

Aibė pavyzdžių iš aplink pasaulio:

http://whatstheharm.net/
atsakytas 2012 Geg 5 Not Relevant
+2 balsų

Nepagrįstas tikėjimas žalingas tiek asmeniui tiek visai visuomenei. Žmonės tikėdami tai ko nežino per aplinkinius platina neišmanymą. Taip pat tikintieji yra daug lengviau paveikiami žmonių, kurie gali turėti blogų kėslų, nes daug lengviau patiki tuo ko nežino irba negali patikrinti.

Tikėjimą reikia aiškiai skirti nuo žinojimo arba nuo tikėjimosi paremto objektyvia patirtimi bei lengvai patikrinamo. Pavyzdžiui, žmonės tikisi, kad traukinys atvažiuos nustatytu laiku, nes iš objektyvios ir patikrinamos praieties jie žino, kad traukiniai važiuoja nustatytu laiku. Traukiniui neatvažiavus laiku, tai tampa objektvia patikrinama patirtimi - traukiniai ne visada atvažiuoja laiku. Todėl žmonės žino (o ne tiki), kad traukiniai dažniau važiuoja laiku :)

Lygiai taip pat žinojimas, kad yra Kamčiatka, nėra tikėjimas, net jei pats ten ir nebuvai. Kamčiatkos egzistavo suvokimas išplaukia iš bendrų žinių ir gali būti nesunkiai patikrinamas eile būdų :)

atsakytas 2012 Geg 5 Mindaugas Šimkus
Neįrodei, nei kad tikėjimas yra žalingas visuomenei, nei kad tikintieji lengviau patiki apgavikais. Gal tikėjimo privalumai atsveria trūkumus, o netikintys dievu turi daugiau dogmų? Tas yra visai įmanoma.
161 klausimų
400 atsakymų
706 komentarų
877 vartotojų