Atsakymas į klausimą priklauso nuo to kas turima omenyje sakant "įrodyti" ir "Dievas".
Įrodymai būna matematikoje ir logikoje, bet jie operuoja duotais apibrėžimais ir yra teisingi tiek, kiek priimti apibrėžimai yra teisingi. Tai pat yra empiriniai (stebėjimais pagrįsti) įrodymai, kurių dažniausiai pakanka norint įtikinti žmones, kad vienas ar kitas objektas ar reiškinys egzistuoja. Bet empiriniai įrodymai negali įrodyti, kad objektas neegzistuoja. Pvz. nors visi žinome, kad mamutai yra išnykę, bet niekas negali 100% įrodyti, kad kur nors Sibire jie nelaksto - niekas juk vienu metu neiššukavo Sibiro taip, kad joks mamutas negalėtų pasislėpti. Bet mes žinome, kad mamutai nebeegzistuoja ir turimų įrodymų visiems užtenka. Mūsų stebėjimai nerodo, kad egzistuoja mūsų Visatos veikime dalyvaujantis Dievas. Aišku, stebėjimų interpretacijos gali skirtis. Bet Dievo egzistavimu paremtos teorijos yra ypatingai silpnos savo paaiškinimų ir prognozavimų galia.
Taip pat - kas yra Dievas? Ar Dievas yra senelis žila barzda, sėdintis ant debesies ir visus stebintis? O gal Dievas yra meilė? Ar kultūros sukurta idėja, kuri suabsoliutina tam tikras žmogaus savybes? Įrodymas priklauso nuo apibrėžimo. Krikščionių Dievas yra aprašytas biblijoje, bet ar šiuos aprašymus mes turėtume interpretuoti pažodžiui ar perkeltine prasme? Jei interpretuojame tiesiogiai, tai kiti istoriniai šaltiniai retai kada paremia biblijos žodžius. Pavyzdžiui apie Jėzaus gyvenimą iš nepriklausomų nuo biblijos šaltinių mes žinome tik keletą faktų ir tie faktai yra labai žemiški. Jei bibliją interpretuojame netiesiogiai, tai Dievas yra idėjų visuma, kuri skatina žmones elgtis vienu ar kitu būdu.
Taigi, atsakant į klausimą - ateistai yra pajėgūs įrodyti, kad Dievas su tam tikromis savybėmis neegzistuoja. Pavyzdžiui, visažinis Dievas neegzistuoja, nes visažinystė yra logiškai neįmanoma. Arba, Dievas kuris pildo maldas neegzistuoja, nes maldos neveikia (na, išskyrus placebo efektą, bet čia nėra nieko dieviško).