Daugelis religijų turi tam tikras meditacines praktikas, kurių metu vyksta dvasiniai patyrimai.
Vienas iš artimiausių mums pavyzdžių - hesichazmas, kuri praktikuoja rytų krikščionys ortodoksai (graikų, rusų, serbų ir kt.), daugiausia vienuoliai. Tai yra meditacijos forma, kai atitinkamai atliekami kūno judesiai, kvėpavimas ir meldžiamasi tam tikra malda (dažniausiai Κύριε Ἰησοῦ Χριστέ, Υἱὲ τοῦ Θεοῦ, ἐλέησόν με τὸν ἁμαρτωλόν; Viešpatie Jėzau Kristau, Dievo Sūnau, Pasigailėk manęs nusidėjelio). Stengiamasi pasiekti būseną, kai kūniškas kvėpavimas ir kita nebejuntami, skirtingai nei induistų mantrose, svarbu koncentruotis į teksto turinį, o ne mechaniškai jį kartoti.
Ši praktika egzistuoja jau beveik tūkstantmetį. Praktikantai teigia, jog šią praktiką lydi vizijos, iš kurių aukščiausia - Dievo veikimo (gr. energeia) regėjimas.
Praktikos metu nenaudojami jokie psichotropiniai preparatai ar panašiai.
Klausimas toks - kaip ateistai žiūri į šias praktikas ir jų metu patiriamas vizijas? Kartu galima pridurti, jog, pavyzdžiui, mokslininkas Karlas Gustavas Jungas, galima sakyti, praktikavęs gnosticizmą, taip pat teigė savo praktikų metu girdėjęs sirenų balsus ir matęs vizijas.