paklausė 2012 Geg 25 Abejoklis

2 Atsakymų

+1 balsas
Manau turtas turėtų būti grąžintas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei organizacijoms įstatymo nustatyta tvarka, nepriklausomai ar tai smulkus ūkininkas ar religinė organizacija. Kitas klausimas ar turėtų būti grąžintas pats pastatas/žemės sklypas ar, sakykime, piniginis ekvivalentas. Daug žmonių netekusių žemės sovietinės nacionalizacijos laikotarpiu atgavo ne tą žemės sklypą, kuris buvo nacionalizuotas.
atsakytas 2012 Geg 26 Not Relevant
O iš kur tą "piniginį ekvivalentą" paimsi? Biudžete juk vėjai švilpia. Iš pradžių atimsi pinigus iš nukentėjusio žmogaus, tuomet tuos pinigus įteiksi jam pačiam, kaip "piniginį ekvivalentą"?
Čia jau kitas klausimas. Tačiau, noriu pabrėžti, jog mano įsitikinimu, bažnyčia neturėtų būti kažkaip kitaip traktuojama bendrame kontekste, nei paprastas pilietis ar kita pasaulietinė bendruomenė/oganizacija.

Beje, tavo požiūrį galima būtų pritaikyti betkokiai veiklai ar paslaugoms funkcionuojančioms iš valstybės biudžeto lėšų:

O iš kur tą "viešąjį transportą" paimsi? Biudžete juk vėjai švilpia. Iš pradžių atimsi pinigus iš nukentėjusio žmogaus...

O iš kur tas "socialine pašalpas" paimsi? Biudžete juk vėjai švilpia. Iš pradžių atimsi pinigus iš nukentėjusio žmogaus...
Gan gerai pastebėta. Iš pradžių valdžia žmogui sulaužo kojas, tada įteikia ramentus, ir liepia jaustis dėkingu. Tik viešajam transportui ar socialinėms pašalpoms valdiško iždo nereikia: Lietuvoje važinėja komerciniai autobusai, o šventoriuje žmonės sušelpiami aukomis.
Vėlgi, kaip ir kitame klausime, jei tu mokesčius vadini kojų laužymu, tai diskusija sukasi kita kryptim. Nesakau, kad mokestinė sistema Lietuvoje yra ideali, ar kad tarifai teisingi, tačiau, mano supratimu, jie užtikrina valstybės funkcionavimą.
0 balsų
Jei kalba eina apie bažnyčias, vienuolynus ir kitus religinės paskirties pastatus, greičiausiai pritariu. Tai yra mūsų paveldo dalis, kuria reikia rūpintis, ir Bažnyčia, pripažinkime, gali geriausiai pasirūpinti tokiais objektais. Nors ir netikiu dievu, bažnyčios pastato pavertimas į kokį restoraną, ar gamyklą man vis tiek atrodo barbariškai.

Dėl kito turto gražinimo - abejoju. Iš vienos pusės išskirti vieną organizaciją būtų neteisinga. Iš kitos pusės Bažnyčia tikrai negarsėja skaidrumu, mokesčių mokėjimu ar demokratiniais sprendimų priėmimo procesais savo viduje. Turto (ypač stambių nekilnojamo turto objektų) davimas tokiai organizacijai turėtų būti daromas tik su labai konkrečiais apribojimais, ką su tuo turtu galima daryti, ir ko - ne.
atsakytas 2012 Geg 31 Vilius Normantas
Bažnyčias, kaip rodo užsienio šalių praktika, galima paversti ne komerciniais objektais, o visuomenei tarnaujančiomis valstybės / savivaldybių administruojamomis patalpomis, pvz. biblioteka, muziejus.

Tytuvėnų ansamblis - puikus pavyzdys, kaip bažnyčia puikiai administruoja šalies paveldą. Visi žinom kaip baigėsi...
Kodėl manai, kad tai puikus pavyzdys? O gal blogas pavyzdys? Gal vienetinis, netipiškas atvejis? Ar sakai puikus tik todėl, kad ten baigėsi blogai, o tu bažnyčios nemėgsti ir džiaugiesi radęs tokį pavyzdį, kur baigėsi blogai?
Ironija, nieko daugiau.

Ne vienetinis. Pažaislio vienuolynas taip pat neturi gerai įrengtos priešgaisrinės sistemos, ugniagesiai rado daugybę pažeidimų tarp kurių - kliūtys privažiuoti autocisternoms.

Dar menu medinę bažnyčią Labanoro miestelyje, kuriai sudegus, vyriausybė turėjo šelpti jos atstatymui iš biudžeto.

Jau nekalbu apie mažesnės svarbos kultūros paveldo objektus...
Net nebuvau girdėjęs apie Tytuvėnų istoriją (negyvenu Lietuvoje). Kita vertus, gaisrai kartai atsitinka, nieko čia nepadarysi.
Šiaip ar taip, visos Lietuvos bažnyčios ir vienuolynai by default buvo gražinti iškart po nepriklausomybės, o didelė dalis niekada ir nebuvo atimti, ar ne? Taigi ši tema kaip ir neaktuali.
O dėl kito nekilnojamo turto rašiau. Iš vienos pusės nesinori jų išskirti iš kitų organizacijų (jau vien dėl to, kad nereikėtų klausytis verkšlenimų apie tai oj kokie jie nuskriausti - jau ką moka, tai moka), bet iš kitos pusės dėl mažo (arba tiksliau - beveik neegzistuojančio) skaidrumo ir atskaitomybės Bažnyčia neatrodo labai jau patikimas turto valdytojas.
Atsitinka tai atsitinka, niekas dėl to nesiginčyja, tačiau teigti, jog bažnyčia geriausiai rūpinasi tokiais kultūrinos paveldo objektais, kai nesiima prevencinių priemonių - nepagrįsta.
Point taken.
Man keisti tie nepagrįsti svetimo turto atėmimo kriterijai - demokratija, skaidrumas, ar kiek grąžinto turto pavyks vėl atimti mokesčiais. Norit kalbėti apie turto valdymo efektyvumą? Valdiška skola per 3 metus patrigubėjo, tokių išvis negalima prileisti prie pinigų.
Abejokli, kaip visuomet su savo anarchistine demagogija nepataikei į temą. Tai jau tampa erzinančia tradicija, tiek šiame puslapyje, tiek kituose...
Norėjai pasakyti, kad vienu ar dviem atvejais Lietuvoje vienas ar du atsakingi bažnyčios darbuotojai nesiėmė reikalingų priemonių. Kaip čia yra, kad kai reikia rasti krislą bažnyčios aky, labai dažnai dingsta visas garsusis kritinis mąstymas, bešališkumas ir kitos šaunios savybės, kuriomis ateistai jų pačių nuomone yra pranašesni už tikinčiuosius.
Vilau, jei nebūtum toks fanatikas, pastebėtum, kad pats su savo bendraminčiais čia nepagrįstai propaguoji valstybę.
175 klausimų
417 atsakymų
732 komentarų
750,761 vartotojų