Laidotuvių metu, manau, reikia pagerbti mirusį žmogų taip, kaip jis būtų norėjęs. Jei organizuojamos laidotuvės su mišiomis, manau ir kitų religijų ar netikintys gali nueiti į bažnyčią. Kažkaip protestavimas ir nėjimas į bažnyčią iš principo, man asmeniškai atrodo šiek tiek nepagarbus mirusiam. Man neseniai teko dalyvauti keliose laidotuvėse, tai teko nueiti į bažnyčią. Bažnyčioje nesižegnojau, nesimeldžiau, nesiklaupiau. Tiesa, pasidaviau masėms ir atsistodavau-atsisėsdavau. Aišku, kiekvienas gali daryti kaip nori, bet manau nereikia daryti iš Bažnyčios kažkokios ypatingos, mistinės vietos. Kaip netikinčiam, kartais įdomu pasiklausyti ką šneka kunigai, ir paanalizuoti jų pamokslus iš kitokio požiūrio taško. Pamatai, kaip žmonės bijo mirties, kaip bažnyčia žada pomirtinį gyvenimą ir kitas dogmas. Įdomu vien iš intelektualinės pusės. Laidotuvių metu dar būna visokie masiniai atsistojimai, maldos ir žegnojimaisi. Tokiu atveju aš atsistoju, pabūnu tyliai, o žegnojimosi metu tiesiog laikau sukabintas nuleistas rankas.
Krikštynos yra truputį kitoks reikalas, nes galima ginčyti šio veiksmo moralumą ar reikalingumą. Aš manau, kad tai yra jei ne nemoralus, tai bent jau nereikalingas veiksmas. Kūdikis juk pats negali pasirinkti. Todėl aš krikštynose nedalyvaučiau.