Tarkime Jums asmeniškai kažkas įrodo, jog Dievas egzistuoja. Dievas, tai yra protinga, kryptingai veikianti esybė, sukūrusi Visatą, ir teigiamai nusiteikusi žmonių atžvilgiu. Nedarykime daugiau jokių prielaidų apie tą Dievą, tarkime, nieko daugiau nežinote. Nesvarbu kaip įrodo, svarbu kad kažkaip įtikina. Kaip nuo to pasikeistų Jūsų gyvenimas, ateistai?
paklausė 2012 Geg 15 anonimas

7 Atsakymų

+4 balsų

Pirmiausia man kliūna žodžiai - "asmeniškai įrodo". Jei nagrinėtume mokslo metodologiją, t.y. principus kaip patvirtinamos mokslinės hipotezės, tai pamatytume, kad ten jokių asmeniškumų nėra. T.y. įrodymas negali būti asmeniškas.

Taigi, jei man asmeniškai kas nors įrodytų, jog toks Dievas, kokį apibrėžėte, egzistuoja, tai pabandyčiau tuos įrodymus pateikti kiek įmanoma daugiau kitų žmonių, ypač mokslininkų, kad jie taip pat išanalizuotų duotus įrodymus. Jei šis įrodymas pasiektų mokslinį konsensusą, kaip bet kuri mokslinė teorija, tai aš irgi ją priimčiau.

Jei ši hipotezė nebūtų moksliškai patvirtinta, tai man kiltų vidinis konfliktas, nes aš turėčiau įsitikinimą, kuris prieštarautų kitų žmonių pasaulio suvokimui. Todėl aš stengčiausi šią prieštaraujančią Dievo idėją atmesti ir priimti moksliškai pagrįstą hipotezę, jei visiškai jos atmesti nepavyktų, tai bandyčiau ją užslopinti, gal sugalvočiau kokį nors kitą paaiškinimą, kuris taip labai neprieštarautų mokslui.

Jei hipotezė būtų patvirtinta, tai mano gyvenimas manau niekaip nepasikeistų (be dar vienos mokslinės teorijos), nes toks Dievas, kokį apibrėžėte, nereikalauja tikėjimo, garbinimo ar kokio kito elgesio iš žmonių. Cituojant Galilėją Galilėjų:

I do not feel obliged to believe that the same God who has endowed us with sense, reason, and intellect has intended us to forgo their use. (angl.)

Aš nesijaučiu įpareigotas patikėti, kad tas pats Dievas, kuris mums davė pojūčius, mąstymą ir intelektą, norėtų, jog mes susilaikytome nuo jų naudojimo. (liet.)

atsakytas 2012 Geg 15 Kestas
redaguotas 2012 Geg 15 Kestas
+1 balsas
Būčiau tikintis į Dievą.
atsakytas 2012 Geg 15 Giedrius
+1 balsas

Na tas Dievas, nedavė jokių paliepimų ar nurodymų, tai gyvenčiau kaip ir dabar gyvenu, žinodamas, kad Dievas egzistuoja. Galbūt aplankytų ivairesnės mintys visatos, pasaulio tematika ir pan.

Na o klausime pasakei "Jums asmeniškai kažkas įrodo, jog Dievas egzistuoja"

Asmeniškai Dievas, yra "įrodytas" daugybei žmonių, nenaudojant mokslinių žinių, bet
"apgaudinėjant" psichologiškai. Kekvienam religingam asmeniui, Dievas "įrodytas" asmeniškai, bet kaip žinome religijų yra daug, taip išeina, kad kekvienam yra "įrodomas" vis kitoks Dievas. Kai pagalvoji, tai nelogiska ir kvaila.

atsakytas 2012 Geg 15 Peace
Eureka. Bingo.
+1 balsas
Jei atvirai, jausčiausi labai kvailai. Po visų tų metų, praleistų šaipantis iš religijų, tikrai mažiausiai norėtųsi tokio akibrokšto :)

Laimei, ne aš vienas jausčiausi kvailai. Visi, kurie tikėjo į kitus dievus turėtų jaustis dar kvailiau, nes jie ne tik netikėjo teisingu dievu, bet išsigalvojo kažkokį kitą. Pagalvokim kas blogiau - neįlipti į jokį traukinį ir likti stotyje, ar įsėsti į neteisingą traukinį ir išvažiuoti velniai žino kur?

Be to, iš argumentų už dievo buvima, kuriuos iki šiol girdėjau, visi buvo skysti, nelogiški, subjektyvūs ar stačiai absurdiški, todėl labai abejoju, kad kam nors pavyks tai įrodyti, ar bent suformuluoti rišlią "dievo teoriją".
atsakytas 2012 Geg 15 Vilius Normantas
redaguotas 2012 Geg 15 Vilius Normantas
Kvailai jaustis būtų natūralu, bet kaip pasikeistų gyvenimas? Gal pradėtum kažką daryti, ko anksčiau nedarydavai, ar nustotum kažką daryti (neskaitant šaipymosi iš religijų, kalbu apie praktinį gyvenimą), ar gal pasikeistų kažkokios vertybės, moralė, požiūris, santykiai, dar kažkas? Kad pavyks įrodyti tai nė aš pats, klausimo autorius, netikiu :) Bet juk galima tokia klausimo sąlyga, grynai teorinė
Iš to, kas parašyta klausime ("protinga, kryptingai veikianti esybė, sukūrusi Visatą, ir teigiamai nusiteikusi žmonių atžvilgiu"), tokio dievo atsiradimas nereikalauja kažkokių radikalių permainų. Tiesiog susidėliočiau atnaujintą pasaulio vaizdą, kuris įtrauktų naujas žinas apie tą dievą, ir gyvenčiau toliau.
0 balsų
Greičiausiai nebūtų reikalo ką keisti, nes abejotina ar tokiai būtybei rūpėtų mano veikla.
atsakytas 2012 Geg 16 Abejoklis
0 balsų
JEIGU butu imanoma irodyti tokios butybes egzistavima..... tikrai nekeisciau nieko. Kol kas netikiu i joki dieva, vien todel kad nereiketu atlikt atitinkamu ritualu ( vaiksciojimas baznycion ir pan. ) .. Niekas negali irodyti kad dievas yra, bet niekas negali irodyti kad jo tikrai nera, bet butybe kuri galejo sukurt visata, planetas, galu gale gyvybe (mikrobus, augalus zmones) man atrodo pernelyg nutolusi nuo mokslo desniu, su visais savo stebuklais ir panasiom blevyzgom. Todel as vadinu save ateistu ir atmetu galimybe kad gali egzistuoti Dievas. ( bent jau tol kol man kas nors ASMENISKAI IRODYS)
atsakytas 2012 Geg 22 Fallen
0 balsų

Iš tikro tokioje autoriaus suformuluotoje būsenoje ir esu. Žinau kad yra pirmapradės amžinos minčių sankaupos su moteriška ir vyriška logika savam kažkokiam ne materialiam lygyje. Kad tai egzistuoja jos man įrodė pačios asmeniškai. Procesas truko apie mėnesį 2012m liepa. Iki tam laikui buvau atsisakęs mėsos valgymo (žuvį valgau), atsisakęs bet kokio tikėjimo, gyvenime vadovavausi kad mano laisvė negali būti prievarta niekam kitam. Suprantama absoliučiai jokių žalingų įpročių. Ir tokiam kontekste buvo pademostruota visai realūs materijos valdymo pvz. Tai keliolika kartų akivaizdus voratinklio su visu voru dingimas atsiradimas, pasikartojantis obuolio nukritimas po to 5 drugelių parskridimas ta pačia trajektorija po to tarsi pas kaimynus mažo metalinio daikto nukritimas ant didelio. Tai demostruota tol kol pats galėjau "prognozuoti" kas, kada ir kokiu eiliškumu įvyks. Žaidimai su elektra. Paprašai išjungti kompiutrį ir jis išjungiamas. Bandžiau tai pademonstruoti žmonai. Likau kvailio vietoje. Kompiuteris išsijungė kai žmona išėjo iš kambario. Nuo to ir supratau esmę kad kitiems nieko neįmanoma įrodyti. Kas skirta tau tai tik tau. Visumoje tų įrodymų per mėnesį laiko daugiau nei pakankama. Bet po to mėnesio visiška ramybė. Tarsi nieko nebuvo. Jokių demonstracijų nes daugiau jos neturi prasmės. Ar kas pasikeitė mano gyvenime. Niekas , nes viską ką reikia buvau pakeitęs dar iki tų nutikimų. Jokių reikalavimų iš pirmapardžių minčių sankaupų nėra. Gyvenk kaip nori. Čia gaunasi labai panašiai kaip žemiškų tėvų ir vaikų santykiai. Normalūs tėvai nesikiša į vaikų gyvenimą. Be to šiamia procese nereikalingi jokie žemiški mokytojai ir mokymai. Kam reiks tas viską padarys iš savęs. Mano aiškinimai čia taip pat beprasmiai. smiley O su kai kuo niekada nieko nevyks nes iš prigimties "ne pilnos" komplektacijos. Jokios maldos, meditacijos, dvasiniai tobulėjimai nepadės. Ir šiaip tai visiškai beprasmiai dalykai.

atsakytas 2014 Rgp 22 Vytautas
redaguotas 2014 Rgp 22 Vytautas
175 klausimų
417 atsakymų
732 komentarų
750,761 vartotojų