Jūsų klausime-teiginyje yra du pagrindiniai argumentai:
- Mes jaučiame Dievą, todėl jis egzistuoja.
- Pasaulis yra sutvarkytas taip tvarkingai, kad Dievas yra geriausia hipotezė tam paaiškinti.
Pabandysiu atsakyti į abu argumentus atskirai.
Apie jausmus ir objektyvų egzistavimą.
Mes galime jausti kažką subjektyviai, bet tai nereiškia, kad nuo to kažkas pasikeičia ar egzistuoja objektyviai. Pvz. jei jūs labai stipriai tikėtumėte į Kalėdų Senelį, nuo to jis nepradėtų egzistuoti realiai. Kai šnekama apie objektyviai egzistuojančius dalykus niekas neklausia žmonių nuomonės ar jausmų apie tai. Pvz. jei mes nagrinėjame gravitacijos, DNR, Saturno ar kokio kito objekto egzistavimą, tai mes neklausiame žmonių jų nuomonės. Tie objektai egzistuoja arba ne, nepriklausomai nuo žmonių interpretacijos.
Jei kalbame apie jausmus tai jie egzistuoja kaip biologinė funkcija, ir kaip subjektyvi idėja - žmogaus proto interpretacija. Pavyzdžiui jūs galite mylėti tam tikrą jums artimą žmogų. Jūsų meilė egzistuoja jums, ir ją galima paaiškinti tam tikromis biologinėmis funkcijomis, taip pat galima interpretuoti kaip subjektyvų jausmą. Tačiau tai nereiškia, kad meilė yra kažkas materialaus. Pvz. aš galbūt būčiau visai abejingas žmogui, kurį jūs giliai mylite. Panašiai ir su Dievu. Jei Dievas jums yra jausmas, tai kalbėkime apie jį kaip apie jausmą. Paanalizuokime kokius kitus jausmus jūs jaučiate, kai galvojate apie Dievą. Bet čia reiktų ir sustoti - subjektyvūs jausmai nepersikelia į Pasaulį tiesiogiai, tik per žmonių veiksmus.
Apie menamą Pasaulio tvarkingumą.
Visų pirma, Pasaulis nėra toks tvarkingas, jame yra daug problemų. Jame egzistuoja gyvybė, bet negali sakyti kad jis yra pritaikytas gyvybei, nes gyvybė gali egzistuoti tik labai mažoje Pasaulio dalelytėje. Kalbant apie Žemę, žmogus gali gyventi tik jos paviršiuje ir tai mažoje jo dalyje. Pvz. žmonės negalėtų gyventi Lietuvos teritorijoje, jei neturėtų žmogaus išrastų technologijų, mažų mažiausiai kailių ar drabužių.
Antra, Pasaulyje egzistuoja žmogaus ir gamtos sukurtos problemos, galime tai vadinti blogiu arba galime tai vadinti gamta. Žmonės ir gyvūnai kenčia, dėl to blogio ir gero Dievo egzistavimas prieštarauja tokio blogio egzistavimui. Tikintieji bando tai paaiškinti sakydami kad kančia reikalinga dėl žmogaus charakterio tobulėjimo, arba tuo kad Dievas negalėjo sukurti geresnio pasaulio. Tačiau šie argumentai turi kritinių problemų - kūdikių charakteris nepagerėja dėl to kad jie suserga mirtinomis ligomis, gyvūnai nieko nepasimoko kai kankinasi ir miršta dėl natūralių stichijų, ir mes pilnai galime įsivaizduoti geresnį Pasaulį kuris galėjo būti sukurtas. Todėl šiuos argumentus tenka atmesti. Ir todėl galime sakyti, kad toks Pasaulis, koks jis yra, paneigia objektyviai egzistuojančio ir Pasaulį veikiančio Dievo egzistavimą.