Suprantu, kad gyvenime dažnai būna sunkių situacijų. Tokių sunkių, kad nežinai net ką daryti.
Atsakant į klausimą apie Dievo egzistavimą reikia nuspręsti apie ką mes kalbame. Ar apie objektyviai nuo žmogaus interpretacijų nepriklausomai egzistuojantį Dievą - Pasaulio kūrėją? Ar apie subjektyviai suvokiamą jausmą - meilę ir viltį, kuriuos mes surandame savyje ir vadiname Dievu? Nuo to priklausys atsakymas, bet rezultatas nuo to nesiskirs, ir mes vistiek turėsime pasaulį tokį kokį turime.
Jei jums sunku, tai aš suprantu kaip jums subjektyvus Dievas, vidinė viltis, padeda susidoroti su sunkumais. Ir tai yra gerai, tai yra viena iš religijos funkcijų. Bet nuo to kad šis jausmas jums padeda tas jausmas netampa kažkuo objektyviu, Dievas netampa Visatos kūrėju.
Iš tikro, nors tai gali skambėti keistai, bet jums greičiausiai nėra svarbu ar Dievas objektyviai egzistuoja ar ne. Efektas gi toks pats - jums religiniai mokymai arba padeda arba ne. Aišku žmonėms yra sunku priimti tai kad jie tiki dalykais kurie neegzistuoja. Tokiu atveju greičiausiai dings tų mokymų poveikis. Bet galima daryti ir kitaip - priimti gerus religinius mokymus, net jei Dievas neegzistuoja.
Religija visada atlikdavo psichologinės pagalbos vaidmenį. Tačiau šiais laikais mes turime labiau pažengusių psichologijos disciplinų. Jos padeda išsiaiškinti problemų priežastis ir surasti kelius kaip jas pašalinti. O jei neišeina pašalinti, tai kaip į tai reaguoti kitaip. Vienas iš šiuolaikinės psichologijos pranašumų yra tai, kad ji nekaltina žmonių, nelaiko jų nuodėmingais, skirtingai nei religija.
Taigi, jei jums sunku, tai siūlau paieškoti pagalbos pas artimuosius, draugus ar psichologus.
Dėl įrodymų apie Dievo neegzistavimą paskaitykite jau atsakytą klausimą -
http://klauskateisto.lt/1464/kodel-manoma-kad-dievas-neegzistuoja