Mano nuomone geriau į šį klausimą pažvelgti iš kitos pusės. Mes neturime tiesos mato, pagal kurį galėtumėme absoliučiai teisingai paaiškinti įvairius šio pasaulio reiškinius, su kuriais susiduriame. Tenka naudoti tuos įrankius, kuriuos turime: mokslą, protą, logiką. Jų pagalba galime nustatyti, kad žaibas, pavyzdžiui, tėra elektros iškrova.
Tačiau tai nebūtinai tiesa. Galbūt žaibai yra Dzeuso ūsai, kuriuos jis sviedžia į prasikaltusius žmones, o greitasis apgaulės dievas Hermis apdumia mums akis ir protus ir dėl to manome, jog žaibas tai elektra. Kadangi neturime objektyvaus tiesos mato, tegalime atsakyti, jog dabartiniai mūsų įrankiai rodo, kad žaibas greičiausiai paprasčiausia elektra. Tačiau kas žino - gi Hermis toks apsukrus.
Tačiau užuot darę tokius reveransus begalybei tikimybių, kaip šis pasaulis iš tikro surėdytas, mes paprasčiausiai sakome: žaibas yra elektros iškrova. Taip, tai galbūt netiesa. Galbūt mus apgavo, galbūt mes pernelyg kvaili, tačiau kol kas tai yra labiausiai tikėtinas paaiškinimas. Mes esame juo, cituojant klausimo autorių, įsitikinę.
Visi reiškiniai, kuriuos tikintieji yra linkę kildinti iš dievo, mūsų turimais įrankiais paaiškinami kur kas geriau. Jei mums staiga nušvito protas ar pagerėjo savijauta, galbūt... galbūt tai dievo ranka mums pakaušį mankština. Bet labiau tikėtina, kad padėjo ką tik suvalgytas sumuštinis.
Taigi kol nėra reiškinių, kuriuos geriau paaiškintų dievo egzistavimas, kol mes viską galime paaiškinti mokslu - jokiu būdu ne absoliučiai teisingai, bet bent jau tikėtinai teisingai - tol sakysime, kad esame įsitikinę, jog dievo nėra. Galbūt klystame, tačiau dievas kol kas mums nedavė daug priežasčių būti teisiais.