Ar apostazės atlikimas turi įtakos bažnyčiai? Asmeniškai man nei krikštas nei kiti sakramentai neturi jokios reikšmės ir jų atsisakymas nieko mano gyvenime nepakeistų, bet man įdomu, ar bažnyčia gauna kokios nors naudos iš žmonių, kurie yra tuose sąrašuose, kiekio.

Ačiū!
paklausė 2017 Vas 9 Zolpi

2 Atsakymų

0 balsų
Mano manymu, apostazė bažnyčiai siunčia žinią, kad ne kiekvienas, kuris yra pakrikštytas (praėjus vos keliems metams po gimimo) automatiškai tampa jų organizacijos nariu. Apostazė yra simbolinis gestas, kadangi religiniai "dokumentai" faktiškai nieko nereiškia realiame gyvenime (vienintelė išimtis - santuoka). Tačiau yra ir praktinis aspektas. Bažnyčia visada mielai primena, kad (jų manymu) Lietuva - krikščioniškas kraštas. Tai formaliai patvirtina gyventojų surašymo duomenys, kur dauguma žmonių save įvardija katalikais. Iš tiesų religinėmis pasakomis tikinčių žmonių yra gerokai mažiau, nei save deklaruojančių esant katalikais. Ir tai yra būtent šio formalumo - prievartinio pakrikštijimo ir formalaus įtraukimo į religinę organizaciją - pasekmė. Apostazė ne tik padeda pritildyti bažnyčią, bet ir skleidžia visuomenei žinią, jog netikėti - normalu ir tai paplitę, kad nereikia savęs vadinti kataliku, jei iš tiesų esi nereligingas.
atsakytas 2017 Vas 12 Mykolas
0 balsų

Manau apostazė nėra labai reikšminga bažnyčiai. Apostazę registruoja pati bažnyčia, todėl apie jos mąstus mes galime sužinoti tik iš jos. Tačiau neteko girdėti, kad ji kada nors skelbtų šiuos duomenis. Logika paprasta - bažnyčiai tikrai nėra naudinga, kad visuomenė žinotų apie apostazės populiarumą, jei jis toks būtų. Todėl manau daug naudingesnė kita informacija, kuri būtų renkama trečių šalių ir skelbiama viešai.

Mano nuomone svarbiausi yra Lietuvos visuotinio gyventojų surašymo ir reprezentatyvių apklausų duomenys. Jei šiose apklausose matysime katalikų skaičiaus mažėjimą ir ateistų skaičiaus didėjimą, tai privers pradėti diskusiją.

Bendrai paėmus, didelis katalikų skaičius Lietuvoje yra labai svarbus katalikų bažnyčiai, nes ji gali dengtis žmonių vardu ir teigti, kad ji atstovauja žmones ir jų moralę, priimant politinius sprendimus socialinėje sferoje. Jei grįžtame prie pinigų, tai tradicinės religijos gauna paramas iš valstybės biudžeto. Katalikų bažnyčia gauna daugiausiai. Cituoju vyriausybės puslapį: 

https://lrv.lt/lt/naujienos/paskirstytos-lesos-tradicinems-lietuvos-baznycioms-ir-religinems-organizacijoms

2015 03 13

Posėdžių sprendimai

Vyriausybė paskirstė valstybės biudžete numatytus 637 tūkst. 164 eurus tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti bei kitoms jų reikmėms. 

Vykdydama 2015 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, Vyriausybė nutarė lėšas paskirstyti taip: Lietuvos Vyskupų Konferencijai – 570,8 tūkst. eurų, Lietuvos stačiatikių arkivyskupijai – 33,1 tūkst. eurų, Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausiajai Tarybai – 7,7 tūkst. eurų, Rytų Sentikių Cerkvės, neturinčios dvasinės hierarchijos, Vilniaus sentikių religinei bendruomenei – 769 eurus, Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios Konsistorijai – 7,3 tūkst. eurų, Lietuvos Evangelikų Reformatų Bažnyčios – Unitas Lithuaniae – Sinodui – 4,5 tūkst. eurų, Lietuvos musulmonų sunitų dvasiniam centrui – Muftiatui – 3,5 tūkst. eurų, Lietuvos žydų religinei bendrijai – 2,3 tūkst. eurų, Kauno žydų religinei bendruomenei – 584 eurų, Vilniaus miesto žydų religinei bendruomenei „Chassidie Chabad Lubavitch“ – 300 eurų, Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolynui – 3,067 tūkst. eurų, Lietuvos karaimų religinei bendruomenei – 2,9 tūkst. eurų.

Valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai tradicinėms Lietuvos religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams, kurie skiriami okupacijos metais sunaikintiems ar apleistiems religinės paskirtiems objektams ir institucijoms atkurti bei kitoms reikmėms.

atsakytas 2017 Vas 12 ateistas
158 klausimų
399 atsakymų
702 komentarų
721 vartotojų