Kodėl tarybiniais laikais gimę ir augę žmonės mažiausiai lankosi bažnyčioje?

Question

Gimiau septintame dešimtmetyje "laisvamanių" šeimoje, ateizmas mums buvo brukte brukamas. Provincijoje sekmadieniais prie bažnyčios mokyklos direktoriaus pavaduotojas sekė, ar kas iš mokytojų ar mokinių ten nesilanko. Pasikeitė laikai, suaugau, subrendau.  Mano dabartinė nuostata tokia: jei Dievas yra, tai jis yra vienas (nesvarbu, koks jo garbinimo būdas, kokios religijos ir t.t.) , jis yra visur, jis visus myli ir saugo, jis siunčia kažkokius ženklus, nuojautas, kurių mesdažniausiai tiesiog nesuprantame, nemokame "iššifruoti" ir t.t.

O va nuejusi į bažnyčią per pamaldas jaučiuosi nejaukiai, prabūnu ten tyliai, gerbdama ten esančius tikinčiuosius, bet niekada nesiklaupiu, nesižegnoju, nes man tai nieko nereiškiantys " fiziniai pratimai". Ir  dauguma mano kartos žmonių vengia bažnyčios.

Daug prirašiau... Ką manote?

Answer 1

Apie ryšį tarp religingumo ir žmogaus amžiaus galime daugiausiai spręsti iš Lietuvos gyventojų surašymo duomenų. Pateikiu nuorodą į duomenis apibendrinantį straipsnį - https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Gyv_kalba_tikyba.pdf/1d9dac9a-3d45-4798-93f5-941fed00503f.

Iš straipsnyje pateiktos lentelės nr. 8 galima įžvelgti, kad jaunesni žmonės yra labiau linkę netikėti, nei vyresni. Taip pat lentelėje matome, kad jaunesni žmonės yra labiau linkę nenurodyti savo religinės pakraipos.

Jūsų pateiktas klausimas apie tarybinės aplinkos poveikį tikėjimui yra intriguojantis. Bet kadangi neturime galimybių padaryti apklausos, tai daugiausiai galime tik spekuliuoti. Vienas tarybinis mokymas atbaidė nuo tikėjimo, kitus atvirkščiai - paskatino protestuoti prieš komnunizmą ir kaip tik priimti tikėjimą. Šie du poveikiai tikriausiai yra panašaus dydžio ir bendras rezultatas gaunasi gana panašus į kitų amžiaus grupių religingumo pasiskirtymą. Kur žmogus pasuks greičiausiai lemia žmogaus būdo savybės, racionalumas ir patriotiškumas. Pvz. labiau patriotiški žmonės tikriausiai bus labiau tikintys, ypač turint omenyje nepriklausomybės kovas ir tai kad Romos katalikų bažnyčia prisijungė ir tam tikrais atžvilgiais netgi simbolizavo nepriklausomybės idealus. Labiau racionalūs žmonės tikriausiai pasistengs išnagrinėti argumentus už ir prieš Dievo egzistavimą, ir priims sprendimą nepriklausomai nuo istorinio konteksto.

Kad jūs pamaldose jaučiatės nejaukiai, tai visai nekeista. Katalikiškos pamaldos yra labai oficialios, nenuoširdžios, primenančios tarybinių laikų formalumus ir dviveidystę. Nors bažnyčia ir stengėsi kovoti prieš tarybinę santvarką, bet matyt tarybinis mentalitetas paveikė bažnyčios atstovus iš vidaus. Todėl dabar Lietuvoje daugumoje turime kunigus, kurie yra atsisieję nuo visuomenės, negyvena jos džiaugsmais ir vargais, labai panašiai kaip šiuolaikiniai politikai ir verslininkai. Išimtys yra malonios, bet retos.