Ateizmas nėra religija.
Pagal apibrėžimą religija yra tam tikra pažiūrų sistema, kuriai (labai svarbu pabrėžti) yra būdingas tikėjimas antgamtinių būtybių egzistavimu ir dažniausiai jų garbinimas. Ateizmas tokiu požiūriu yra religijos nebūvimas. Nors aišku teoriškai įmanoma, kad ateistai garbintų realaus pasaulio objektus. Bet antgamtinių savybių priskyrimas šiems objektams jau išeina už apibrėžimo ribų.
Yra nemažai pažiūrų sistemų, kurios iš šono atrodo keistos ir nepagrįstos. Pvz. tokios sistemos galėtų būti socialistų ir liberalų partijos. Jos tarpusavyje yra nesuderinamos pagal valdžios kišimosi į ekonominį visuomenės gyvenimą vaidmenį. Ir negalime sakyti kad viena ar kita požiūrių sistema yra absoliučiai pranašesnė už kitą - daug kas priklauso nuo konteksto, aplinkybių ir konkrečių detalių. Tačiau nei vienos iš šių partijų negalime vadinti religijomis, nes jose nėra antgamtinio elemento. Ateizmas taip pat neturi nieko antgamtiško.
Dažnai ateistai yra apkaltinami religingumu, religišku savo tiesos laikimusi. Tačiau tokie kaltinimai yra nepagrįsti, kai ateistai yra teisūs. Pasižiūrėjus į visus filosofiškai patikimus argumentus, ateizmas yra teisinga reakcija į mus supantį pasaulį. Kiekvienam tikinčiųjų argumentui yra kontraargumentas, o visa kas daugiau tai tėra apeliacija į žmonių silpnumą, interesus ir užtikrintumo siekimą. Nusileidimas iš ateistų pusės tokiems argumentams dažniausiai įvyksta ne dėlto, kad ateistai pripažįsta klydę, bet tiesiog norėdami palaikyti gerus santykius su oponentu.
Klausimas dėl ateistų religiškumo dar kyla tada, kai ateistai priima mokslo atradimus kaip objektyvią tiesą. Problema yra ta, kad mokslas daug ko nežino. Tai kaip mes galime laikyti tiesa vieną ar kitą mokslinį atradimą? Ir kuo blogesnis būtų religinis atsakymas? Juk mes tikros tiesos nežinome! Skirtumas yra tame kaip mes priėjome prie vieno ar kito atsakymo. Mokslas remiasi kontroliuojamais eksperimentais ir visas tiesas laiko laikinomis. Religija, tuo tarpu, remiasi tradicijomis ir autoritetais, bei skelbia, kad jos teiginiai yra amžini. Tais atvejais, kai nėra istorinių žinių apie vieną ar kitą įvykį, religija naudoja jai palankų mąstymą, kad įvyko būtent taip, kaip kuris nors žmogus pasakė ar parašė. Bet žmonių ludijimai yra vieni blogiausių įrodymų rūšių.
Dar palyginimui, ateizmas nėra religija, kaip plikumas nėra plaukų spalva. Ar, kaip pašto ženklų nerinkimas nėra hobis.