Bibliją siūlyčiau visų pirma traktuoti kaip literatūros kūrinį. Geriausia analogija būtų su Homero Iljada ir Odisėja. Panašumai tokie, kad Trojos miestas ir karas dėl jos buvo, bet visos detalės kurios kūriniuose minimos yra išgalvotos. Taip ir Biblijoje keletas istorinių žydų valstybės įvykių vyko, bet visa kita yra išgalvota.
Todėl, kaip ir skaitant bet kurį kitą literatūrinį kūrinį, visus teiginius reikia traktuoti kaip išgalvotus, nebent yra nepriklausomų istorinių įrodymų, kurie galėtų juos patvirtinti. Plačiau apie keletą pavyzdžių kalbu šio klausimo atsakyme - "Ar biblija gali būti laikoma istoriniu šaltiniu?".
Kodėl jūs norite atvesti savo tėvus "į protą"? Ar jūs tikrai žinote, kad jūs esate teisūs, o tėvai klysta? Gal yra atvirkščiai?