Trumpa įsakymų analizė:
1. Neturėk kitų dievų, tik mane vieną.
Visų pirma, labai įdomi šio įsakymo formuluotė. Naudojama pirmo asmens forma, tarsi kreiptųsi pats Dievas. Jei taip būtų, tai tada gaunasi įdomus dalykas – Dievas pripažįsta, jog egzistuoja ir kiti dievai. Taip išeitų, jog politeizmas yra tikroji religija.
Iš kitos pusės, labai keistas Dievo troškimas, kad žmonės jį garbintų, o ypač kaip vienintelį dievą. Tai yra labai žmogiškas (iš neigiamos pusės) troškimas, ir neturėtų būti būdingas Dievui. Na, bet jei Dievas tikrai yra toks garbėtroška, tai tada šis įsakymas skamba labai autokratiškai ir kiekvienas laisvas žmogus automatiškai turėtų pajusti pasipriešinimą tokiai priespaudai.
Tačiau pagrindinė šio teiginio reikšmė greičiausiai yra ta, kad ja siekiama žmones atpratinti nuo kitų priklausomybių - polinkį į valdžios ir pinigų troškimą, alkoholio vartojimą ar tikėjimą kitomis ideologijomis.
2. Netark Dievo vardo be reikalo.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šis įsakymas kalba apie Dievo vardo panaudojimą automatinėje kalboje, kaip priežodį ar besikeikiant. Tokiu atveju, tai labai nereikšmingas įsakymas, tikrai nevertas antros vietos sąraše. Atsižvelgiant į pirmojo įsakymo interpretaciją, galima manyti, kad tikroji prasmė yra - neburnoti prieš Dievą. Taigi, Dievas, kaip tikras autokratas ne tik visus laiko priespaudoje, bet ir neleidžia jai priešintis, net žodžiu.
3. Švęsk sekmadienį.
Vėlgi šis įsakymas turi kelias reikšmes. Labai retam žmogui reiktų įsakinėti švęsti – žmonės patys yra linkę švęsti ir net kiekvieną dieną. Dėl šios keistenybės atrodo, kad Dievas sako, jog reikia dirbti 6 dienas per savaitę. Daugumoje išsivysčiusių valstybių darbo savaitė trunka 5 dienas ir turime 2 dienas poilsio. Todėl šis įsakymas kažkaip nevilioja. Bet tikroji šio įsakymo prasmė atsiskleidžia tada, kai suprantame ką Dievas norėtų, kad mes veiktume sekmadienį. Iš bažnyčios interpretacijų galima suprasti, jog sekmadienį žmonės turėtų garbinti Dievą. Va ir vėl išlindo Dievo garbėtroškiškumas.
4. Gerbk savo tėvą ir motiną.
Įsakymas nurodo gerbti savo vyresniuosius – tėvus, senelius. Tačiau yra keli šio įsakymo aspektai. Pirma, pagarba turi būti užtarnauta, blogi tėvai jos nenusipelno. Antra, tėvai taip pat turi gerbti savo vaikus, pagarbos ryšys turėtų būti abipusis.
5. Nežudyk.
Tai vienas iš geresnių įsakymų. Tačiau jis yra daug senesnis už bibliją ir gali būti kildinamas iš sidabrinės taisyklės - nedaryk kitam to, ko nenorėtum, kad tau darytų.
6. Nepaleistuvauk.
Žodis „paleistuvavimas“ gali turėti dvi reikšmes – neištikimybę partneriui arba tiesiog dažną lytinių santykių turėjimą. Pirmu atveju, šis įsakymas kyla iš sidabrinės taisyklės. Antru atveju jei niekas nenukenčia, tai įsakymas varžo žmogaus laisvę be pagrindo, lyg Dievas pavydėtų žmogui jo seksualinio gyvenimo.
7. Nevok.
Nėra prie ko prisikabinti - Dievas pripažįsta privačią nuosavybę.
8. Nekalbėk netiesos.
Vėlgi, jei nenori būti apgaudinėjamas, geras būdas pabandyti to išvengti yra pačiam neapgaudinėti.
9. Negeisk svetimo vyro ar svetimos moters.
Šeimos institucija yra laiko patikrintas būdas užauginti naująją kartą. Todėl žiūrint iš visuomenės pozicijos, ir nesigilinant į žmonių jausmus, bet kokie nukrypimai į šoną yra kenksmingi. Labai dažnai jie tampa kenksmingi ir pačiam žmogui, ypač jei šeima subyra ir jis nesugeba sukurti naujos šeimos. Kad to išvengti, turime šį įsakymą.
10. Negeisk svetimo turto.
Šis įsakymas yra susijęs su 7 įsakymu – nevok, tik čia jis draudžia net mąstyti apie kitų žmonių nuosavybę. Dažnai kai mes kažko geidžiame, mus tai motyvuoja ir mes tai įsigyjame teisėtais būdais. Todėl šis geidimas gali būti naudingas, nes skatina žmones dirbti ir kurti naujesnius bei geresnius daiktus, kaupti turtą.
Peržvelgus visus įsakymus, matosi, kad dalis jų yra nereikalingi, arba net žalingi. Todėl būtų galima išvesti naują trumpesnį įsakymų sąrašą:
1. Gerbk kitus žmones, jų teises bei privačią nuosavybę;
2. Nedaryk kitam to, ko nenorėtum, kad tau darytų;
3. Būk sąžiningas ir ištikimas.