Apostazė - tai žmogaus išsirašymas iš katalikų bažnyčios sarašų. Ją galime interpretuoti įvairiai, todėl tai yra priimtina ar nepriimtina priklausomai nuo to, kaip ją interpretuojame mes patys ar mums artimi žmonės, kurių nuomonė mums svarbi.
Jei paklaustume kunigo, tai jam apostazė bus nepriimtina, nes jam bus nemalonu atlikti apostazės aktą, bus užgaunama jo savimeilė ar tiesiog jo gyvenimo pasaulėžiūra. Jei paklaustumėte manęs, tai man apostazė bus mažai prasminga, nes ją atlikdami mes paradoksiškai kartu pripažįstame bažnyčios autoritetą ir suteikiame krikštui bei apostazei mistinę reikšmę.
Tačiau apostazė yra populiari tarp jaunesnių, labiau maištaujančių ar tiesiog emocionalesnių ateistų. Tai yra būdas parodyti kunigams ir/arba tėvams, kad jie mąsto nepriklausomai ir atsisako visuomenėje paplitusių prietarų.
Galų gale ką apie tai mano šeima? Tai labai priklauso nuo to, kokios vertybės yra skiepijamos šeimos rate. Jei dominuoja autoriteto ir pagarbos mokymas, tai greičiausiai apostazė bus sutikta kaip įžeidimas tėvų pasirinktam auklėjimo būdui. Tuo tarpu, jei šeimoje yra skatinamas laisvas ir kritiškas mąstymas, laisvas apsisprendimas ir tolerancija, tai apostazė bus priimta kaip jūsų gyvenimo kelio pasirinkimas, kuris bus sveikintinas, vien dėl to kad tai bus būtent jūsų laisvas pasirinkimas. O kaip būtų jūsų šeimoje geriausiai išsiaiškinsite užuominomis ar tiesiai šviesiai pakalbėję su savo artimaisiais.