Naktiniai drugiai naviguoja pagal dangaus kūnų šviesą. Būtent todėl jie "išprotėja" ir pradeda daužytis į šviestuvus, kai juos pamato. Tai evoliucijos eigoje atsiradusi elgsena, tačiau ji nėra tobula. Evoliucija veikia ne "išrinkdama geriausius", tačiau "atmesdama blogiausius". Netgi dalinis "pataikymas" yra geriau, nei jokio "pataikymo".
Religija, nors ir ne tobulai, atlieka tam tikras socialines funkcijas. Ilgą laiką kitokio būdo joms atlikti nelabai ir buvo. Religija tapo nebeaktuali atsiradus teisinėms sitemoms, tačiau galimas daiktas, jog ir teisės sugalvojimas yra tos pačios adaptacijos, kuri sudarė prielaidas religijai, efektas. Religija it apendiksas - kadais reikalinga, dabar jos reikalingumas abejotinas. Žmonės vis vien gimsta turėdami apendiksus, tai žarnyno dalis, kurios egzistavimą nulementys genai drauge nulemia ir kitus svarbius dalykus. Galbūt religijai nelemta taip lengvai išnykti, nes polinkį jai nulemia kitus svarbius dalykus nulemientys genai.
Taip pat galima kalbėti apie preadaptacijas, sudariusas sąlygas religijai atsirasti: poreikis turėti taisykles, socialinę struktūrą ir pan. Nesunku suvokti, kaip siekis suvaldyti bendruomenę pagimdo religiją. Kita preadaptacija gali būti žmogaus įgimta tendencija visur ieškoti dėsningumų bei priežastinių ryšių. Jau kalbėjome, kaip evoliucija veikia - atmesdama blogiausius, o ne skatindama geriausius. Dėsningumų suvokimas, net jei jis dažnai yra klaidingas, gali padėti suvokti tuos kelis tikrus dėsningumus, kurie yra svarbūs išgyvenimui, todėl šis bruožas tampa adaptyviu.