Kodėl prie religijų priskiriami taoizmo, budizmo tikėjimai, nors jie neturi dievų ir yra pristatinėjami kaip filosofijos?

Ir koks jūsų kaip ateistų požiūris į šias religijas-tikėjimus?
paklausė 2012 Geg 21 anonimas
Kaip matai, dievai nėra būtinas religijos atributas.

2 Atsakymų

0 balsų

Labai sunku susidaryti pagrįstą požiūrį į reiškinius, kurių nepažįsti.

Religijos terminas lietuvių kalbos žodynuose apibrėžiamas labai siaurai, pvz. (Religija - tikėjimas, kad egzistuoja antgamtinės jėgos (Dievas ar dievai, dvasios ir pan.), tikyba. DLKŽ: http://dz.lki.lt/get/44883/). Vikipedijoje religija aprašoma plačiau (Religija – savita istoriškai susiformavusi konkrečios socialinės grupės išpažįstamų ontologinių etinių pažiūrų ir su jomis susijusių ritualų sistema, kuriai paprastai būdingas tikėjimas anapusine realybe, pomirtiniu gyvenimu, antgamtinėmis jėgomis ir antgamtinėmis būtybėmis bei tokio pobūdžio tikėjimų suponuojamas antgamtinių jėgų, antgamtinių būtybių, vad. šventųjų asmenybių, šventųjų vietų, šventųjų relikvijų ir fetišų garbinimas). Pagal siaurąjį apibrėžimą taoizmas ir budizmas lyg ir nėra religija, pagal platųjį - yra.

Budizmas nepripažįsta kūrėjo dievo pagal vakarietišką suvokimą, bet turi mokymus apie dvasias (Asura, Deva), "atbudusius" žmones. Tam tikros taoizmo mokyklos turi nemirtinguosius, dievybes, netgi jų panteoną. Idėjos apie dievybes šiose religijose greičiausiai atėjo iš šalia egzistavusių religijų - induizmo ir kinų senovės mitų. Kiek teko susipažinti, šios dievybės nėra esminės budizmo ar taoizmo mokymuose.

Budizmas turi nemažai bruožų, priskiriamų religijoms: mokymas apie atgimimą-persikūnijimą po mirties, apeigos, šventyklos, vienuolynai, aukojimai vienuoliams, piligrimų kelionės, pasišventimas tam tikram gyvenimo būdui, tiesos pažinimas per apreiškimus, mokytojų, religijų pradininkų garbinimas. Taoizmas savo ruoštu turi šiuos religijų bruožus: mokymai apie nemirtingumą, dvasios, komunikavimas su vėlėmis, protėvių garbinimas, apeigos, maldos, šventyklos, vienuolynai, gyvūnų ar daiktų aukojimai, tiesos pažinimas per apreiškimus, mokytojų, religijų pradininkų garbinimas.

Taigi, manau labai neklystame, jei budizmą ir taoizmą vadiname religijomis. Jų mokymus galime vadinti filosofijomis, bet jos turi labai daug šalutinių tradicijų ir ritualų, kurie per ilgus amžius "apgaubė" bazinius filosofinius mokymus.

Ateizmas nėra religija ar tikėjimas, ir ateistai nepriklauso jokiai organizacijai, todėl apie bendrą požiūrį negalima. Mano asmenine nuomone susipažinimas su šiomis religijomis gali praplėsti žmogaus akiratį ir gal net truputį pakeisti požiūrį į gyvenimą. Bet, kaip visada, reikia kritiškai įvertinti pateikiamas idėjas, atsižvelgiant į šiuolaikinius mokslo ir filosofijos pasiekimus.

Teoriškai ateistai galėtų būti budizmo ar taoizmų mokymų išpažinėjais, nes nei vienas iš trijų apibrėžimų neapima tikėjimo į Dievą. Būtų galima sakyti, kad žmogus yra "ateistas budistas", bet greičiausiai šiuo atveju žodis "ateistas" labiau reikštų žmogaus santykį su krikščionybe ir būtų perteklinis.

atsakytas 2012 Geg 22 Kestas
redaguotas 2012 Geg 22 Kestas
0 balsų
Mano akimis žiūrint, religija yra įsitikinimai, kuriuose egzistuoja bent kažkokia mitologija bei tikėjimas neegzistuojančiais reiškiniais.

Taigi, jei Taoizme ir Budizme yra stebuklinių dalykų - tai religijos. Jei ne, tai - ne. Tai šitaip paprasta.
atsakytas 2012 Lie 5 Mykolas
161 klausimų
400 atsakymų
705 komentarų
869 vartotojų