"Nuodėmė" yra religinis konceptas. Veiksmas, kuris pagal religijos aprašytas tiesas (dažniausiai iš šventųjų raštų) garantuoja kelionę į religinį pragarą nebent atgailausi tos religijos pagrindinei dievybei, kuri besąlygiškai tave myli.
Realiame pasaulyje yra nusikaltimai, už kuriuos yra baudžiama (dažniausiai) pagal šalies, kurioje įvyko nusikaltimas, įstatymus. Ir bausmė yra reali, o ne grąsinimas apie nepakeliamą pomirtinę būseną trunkančią visą amžinybę.
Ateistai, atmesdami visas religijas bei tikėjimus į dievus, neturi tokios sampratos kaip "nuodėmė" nereliginiame kontekste. Mano, kaip ateisto nuomone, neįmanoma nusidėti. Galima tik atlikti blogus darbus už kuriuos tu pats būsi atsakingas[a] ir už kuriuos tave teis kiti, o ne išgalvotas vienaragis. Taip pat norėčiau pridurti, kad aš neskaitau "nuodėme": skūstis barzdą, valgyti moliuskus, žaisti futbolą, vyrui turėti ilgus plaukus.