Kaip jūs traktuojate savo kompanijos ar draugų religingumą?

Question

Ar toleruojate jų pasirinkimą tikėti viena ar kita religija, ar bandote diskutuoti ir įrodinėti savas tiesas, jog dievo nėra?

Comments

Visi mano aplinkos žmonės manau yra netikintys, tik bijo apie tai kalbėti atvirai, kai užeina kalba apie tai, visi labai smerkia mane už tai kad aš "viešai" tai deklaruoju.

Answer 1

Aš asmeniškai nelabai kreipiu dėmesio į tai, ar mano draugai, pažįstami religingi ar ne. Bet jeigu apie tai užsimezga diskusija, tai savo nuomonę išreiškiu.

Answer 2

Tarp draugų tai praktiškai visi ateistai arba agnostikai. O šiaip tikėjimas/netikėjimas ne daug ką reiškia. Tarp ateistų taipogi yra nemažai žmonių, kurie fanatiškai tiki visokiom pasakom. Skirtumas tik tas, kad vienos pasakos vadinasi "religija", kitos ne.

Answer 3

Jeigu poklabio ar diskusijos tema neliečia religijų, tai apie tai ir nekalbu. Net jei kalbame apie tikėjimą dievybėmis, dažniausiai tik pasisakau jog esu netikintis, nebandau įrodinėti kad jų tikėjimai kvaili :)

Answer 4

Tarp mano draugų nėra nei vieno tikinčiojo. Taigi, problemos nėra. Darbe daugiausia induistų ir ateistų, bet yra ir musulmonų, sikhų ir krikščionių. Būna pasikalbame filosofiškai apie dievą. Nesimpatizuoju nei vienai pusei, man tik svarbu kaip žmogus elgiasi, o ne kokia pasaulėžiūra jį motyvuoja. Ivanas Žiaurusis ir Stalinas yra pavyzdžiai, kad nei religija, nei ateizmas nepataisys žmogaus prigimties.

Answer 5

Mano draugai tikintieji niekada nekiša savo religijos man. Natūralu, kad ir aš niekada nekišu jiems savo ateizmo.

Answer 6

Nelabai rupi ar draugai pagonys ar krikscionys ar kokie anglikonai ar dar bala zin kas bet jeigu jau pradeda irodynet  apie savo dievu(o) ir baznycios teisuma tada tikrai susinervinu: as tau nekisu savo nuomones tj nekisk man savo arba jej jau taip vyksta papasakoju ir netikinciuju teorijas siuo klausimu.

Comments

Galbūt reikėtų stengtis rašyti lietuviškai? Juk ne šiaip su draugais susirašinėjat.

Answer 7

Draugų tarpe yra visokių individų. Tačiau bendra tendencija yra tokia, jog daugelis apie religiją ir tikėjimą per daug nekalba ir nemąsto, tai nedaro didelės įtakos jų gyvenimui. Ta įtaka pasibaigia Kalėdų ar Velykų atšventimu, tačiau priimant svarbius gyvenimo sprendimus, religinės dogmos lieka paraštėje.