Question

Ar ateizmas yra tikėjimas?

Comments

dnvmhlmbvtlbufjtup, http://www.pipkrfiahj.com/ alxbafboza

Answer 1

Ateizmas šioje svetainėje apibrėžiamas kaip - tikėjimo į dievą ar dievus neturėjimas ar nebuvimas. Supaprastinus galima sakyti, kad - ateizmas yra netikėjimas dievais. Žodis "netikėjimas" reiškia "tikėjimo nebūvimas" ar "tikėjimo neturėjimas". Kyla klausimas ar "tikėjimo nebūvimas" arba "tikėjimo neturėjimas" taip pat yra tikėjimas. Naudojant neigimo logiką išeina, kad ne - netikėjimas nėra tikėjimas.

Tačiau yra atvejų, kai netikėjimas kuo nors turi tikėjimo požymių, t.y. kai netikėjimas remiasi subjektyvia patirtimi ir atmeta realaus pasaulio faktus. Pavyzdžiai - netikėjimas evoliucija, netikėjimas, kad artimas žmogus mirė, nors yra nenuginčijami to faktai. Šiuo atveju vartojamas žodis "netikėjimas", bet jį lengvai galima pakeisti žodžiu "tikėjimas", pvz.: tikėjimas, kad artimas žmogus nemirė, nors faktai nenugičijamai sako priešingai. Ateizmo atveju būtų galima sakyti, kad jis yra "tikėjimas, kad Dievas neegzistuoja". Taigi atlikus paprastas lingvistines transformacijas būtų galima teigti, kad ateizmas, ar bet kuris kitas netikėjimas, iš tikro yra tikėjimas.

Todėl tam, kad nustatyti ar kuri nors pozicija yra tikėjimas ar ne, reikia atsižvelgti į konkretaus atvejo pradinę hipotezę. Pradinė hipotezė - tai teiginys, kuris yra priimamas kaip teisingas mokslinio tyrimo pradžioje, kol neįrodoma alternatyvi hipotezė. Visais atvejais pradinė hipotezė yra ta, kad objektas neegzistuoja, kol neįrodoma priešingai. Pavyzdys yra - arbatos puodelis, kuris skraido kažkur erdvėje tarp Žemės ir Saulės. Tam, kad būti intelektualiai sąžiningiems, šį metodą reiktų naudoti ir dievų sąvokai. Todėl ir dievų atveju laikoma, kad dievų nebuvimas yra pradinė hipotezė ir tikintieji turi pareigą įrodyti priešingai.

Laikantis tokios pozicijos, ateizmas neturi jokių papildomų teiginių, kurie skirtųsi nuo pradinės hipotezės. Kadangi, nėra papildomų teiginių, tai nėra ir tikėjimo požymių. Todėl ateizmas nėra tikėjimas.

Comments

Siūlyčiau kaip pagrindą imti anglišką wiki šiuo kls :) https://en.wikipedia.org/wiki/Atheism Lietuviškoj kažkodėl įpaišė, kad tai FILOSOFINIS požiūris. Tokiu atveju ir netikėjimas nematomais rožiniais vienaragiais ir Karlsonu ant stogo yra filosofinis požiūris.. Gal net ir pašto ženklų nekolekcionavimas yra filosofinis požiūris. Šitaip vartojant "filosofiją", ji tiesiogine prasme praranda savo prasmę. Negana to - iškreipiamas ateizmo supratimas.

---

Ačiū, pakeičiau.

Answer 2

Ateizmas nėra tikėjimas ar religija. Tai yra būsena, kurioje žmogus neturi tikėjimo, susijusio su dievu ar dievybėmis. Ši būsena yra numatoma, t.y. žmogus yra ateistas, jei nieko nežino apie vieną ar kitą tikėjimą.

Kaip ateizmas nėra tikėjimas, taip analogiškai pašto ženklų nekolekcionavimas nėra hobis.

Comments

Paanalizuokime jūsų teiginius:

1.
1) X nėra tikėjimas ar religija;
2) X yra būsena, kurioje žmogus neturi tikėjimo, susijusio su dievu ar dievybėmis;
3) X būsena yra numatoma, t.y. žmogus priklauso X, jei nieko nežino apie vieną ar kitą tikėjimą;
4) Kaip X nėra tikėjimas, taip analogiškai pašto ženklų nekolekcionavimas nėra hobis. (šitą įtraukiau tik kad būtų pilnas tekstas, bet šiaip analogija nėra loginis argumentas).

Dabar taip, į šį samprotavimą vietoje X galime įsistatyti šias sąvokas: ateizmas; pozityvizmas; nihilizmas; agnosticizmas; skepticizmas; epikūrizmas ir daug kitų. Tai reiškia, kad jūs neatsakėte į klausimą, nes jūsų pateiktas "apibrėžimas" tinka visai aibei sąvokų.

Taip pat jūsų apibrėžta loginė "ateizmo" klasė (t.y. kas yra ateizmas) neatitinka tikrovės, nes, pvz., jūs rašote: " žmogus yra ateistas, jei nieko nežino apie vieną ar kitą tikėjimą." - jei žmogus yra religijotyrininkas ir gerai išmano tikėjimus tai jau nėra ateistas? O jei nuo vaikystės meldžiasi Dievui bet niekad nėra gilinęsis į savo tikėjimą, tai jis YRA ateistas? Tai čia panaudojau tai, kas vadinama reductio ad absurdum, jūsų apibrėžimai prieštarauja akivaizdumui.

Būtų malonu, jei mus, tamsius žmonės, nušviestumėte ir malonėtumėte iš naujo atsakyti į tai, kas yra ateizmas, nes, kaip matote, deja, iš šio apibrėžimo niekaip negalėjau suprasti, kas tas ateizmas. Jame pasitaikė daug vidinių prieštaravimų ir nepakankamumų.

---

Pagal tave, vien dėl to, kad atsakymui tinka visa aibė reikšmių atsakymas tampa beprasmiu? :D
Pavyzdžiui:
A) Ar mediena (X) valgoma?
B) Mediena (X) nėra valgoma.
A) Dabar taip, į šį samprotavimą vietoje X galime įsistatyti šias sąvokas: geležis; cementas; fotelis; stalas; kompiuteris; čerpės ir daug kitų. Tai reiškia, kad jūs neatsakėte į klausimą, nes jūsų pateiktas "apibrėžimas" tinka visai aibei sąvokų.

Atkreipk dėmesį, kad klausiama buvo ne apibrėžimo, bet ar ateizmas yra tikėjimas :) Ar "ne tikėjimu" būti gali tik vienas dalykas? :)

---

Na, jei norėjote kaip kunigas iš sakyklos pranešti "tiesą", jog ateizmas nėra tikėjimas, tai dėl to nesiginčiju, jūs tai padarėte. Atleiskite, tačiau pamaniau, kad tie sekantys sakiniai yra argumentai, todėl ir nutariau paanalizuoti. Pritaikius elementarius loginius įrankius pasirodė, jog ten pilna prieštaravimų, ir vienintelė mintis pranešime yra "ateizmas nėra tikėjimas", tačiau nepateikiamas nei ateizmo apibrėžimas, nei argumentacija, kodėl taip nusprendėte (kunigai ir tie atsakymuose apeliuoja į Šventąjį Raštą ar kanoninę teisę).

Jei taip jau mėgstate analogijas, tai aš jums pateiksiu analogiją ką jūs padarėte:

A) Ar mediena valgoma?
B) Mediena nėra valgoma. Tai yra substratas, kuriame nėra medžiagų, susijusių su maistu. Šis substratas yra numatomas, t.y. beržas yra mediena, jei jo spalva nėra stalaktito ar kito akmens.

Šiame atsakyme nėra jokios argumentacijos. O kas liečia apibrėžimą, tai be abejonės, kuo mažiau galima įsistatyti vietoje X, tuo tiksliau yra apibūdintas dalykas ir tuo tikslingesnis samprotavimas. Paprasčiausius silogizmus tuo klausimu galima pažiūrėti. Kitaip, nei sintetiškai-analitiškai apibrėžiant, loginė argumentacija praktiškai ir nevyksta.

Būtent kai kalba eina apie neapibrėžta dalyką, tada kalba eina apie tikėjimą kalbos objekto buvimu :)

---

Jei vietoje X galima įstatyti keletą skirtingų terminų, tai neparodo, kad teiginiai yra neteisingi. Jie būtų neteisingi, jei šie teiginiai reikalautų išskirtinumo. Pvz:

1) Tik X nėra tikėjimas ar religija;
 2) Tik X yra būsena, kurioje žmogus neturi tikėjimo, susijusio su dievu ar dievybėmis;
 3) Tik X būsena yra numatoma, t.y. žmogus priklauso tik X, jei nieko nežino apie vieną ar kitą tikėjimą;
 
O atsakyme pateikti teiginiai nereikalauja išskirtinumo, todėl jūsų logika yra neteisinga.

Dėl argumento "O jei nuo vaikystės meldžiasi Dievui bet niekad nėra gilinęsis į savo tikėjimą, tai jis YRA ateistas?".
Jei žmogus meldžiasi Dievui, tai negalima teigti jog jis nieko nežino apie tikėjimą. Jo tikėjimas gali skirtis nuo "oficialaus" tikėjimo, bet tai bus tikėjimas, todėl tokio žmogaus negalima vadinti ateistu.

Answer 3

Ateizmas yra tikėjimo nebuvimas.

Comments

Malonėkite, tačiau Jūsų pateiktas apibrėžimas man atrodo nepakankamas. Juk gnosticizmas taip pat neigia tikėjimą ir teigia, jog Dievą galimą pažinti žinojimu, bet aš nelaikyčiau jo ateizmu, ar jūs laikytumėt? Kita vertus net pvz. pragmatikas Williamas Jamesas pripažįsta, jog mokslui reikalingas tikėjimas. Pvz. ar jūs kada esate buvęs Kamčiatkoje? Turbūt ne. Bet tikite, kad yra tokia vieta, remdamasis moksliniais šaltiniais, šis tikėjimas nėra religija, tai yra naudingas ir praktiškas tikėjimas. Arba, pvz., tikite, kad yra juodosios skylės, nes tai tikėtina moksliniu požiūriu. Ar turite omenyje, jog tikrasis ateizmas yra David Hume skepticizmas, kai net netikima, jog egzistuoja moksliniai dėsniai? Patikslinkite, prašau.

Beje, jei ateizmas - tai tikėjimo nebuvimas, tai kuo jis skiriasi nuo agnosticizmo ir nihilizmo?

---

Galima ir kitaip suformuluoti :) Ateizmas, tai suvokimas/supratimas, kad dievai yra tiek realūs, kiek Raudonkepuraitė ar Batuotas Katinas :)

Maišote tikėjimą su žinojimu :) Aš žinau, kad yra Kamčiatka, net ir ten nebuvęs, nes jos egzistavimas objektyviai patikrinamus ir pasitvirtina 100% :)
Kita vertus tikėjimas yra manymas kad kažkas yra tiesa nepatikrinus, o tikrinant dažniausiai pasitvirtina, kad tai tėra laki fantazija :)

Ateizmas praktiškai nesiskiria nuo ateistinio agnosticizmo formų. Skirtumas teorijoje. Ateistai neturi tikėjimo dievais, agnostikai neturi žinių, kad egzistuotų dievai :) Agnostikai teistai nors ir neturi žinių, bet tiki.
plačiau: https://en.wikipedia.org/wiki/Agnosticism#Types_of_agnosticism
Abu terminai (nihil., ateizm.) talpina savyje suvokimą jog dievai, tai tik fantazija. Ateizmas nuo nihilizmo skiriasi tuo, kad ateizmas priešingai nei nihilizmas nieko neteigia nei apie gyvenimo prasmę, nei apie moralės objektyvumą.

---

Dėl Kamčiatkos, tai jūs pats gi niekada netikrinote, tai reiškia asmeniškai tikite šios žinios teisingumu. Kaip ir daugelyje kitų dalykų. Argi ne taip?

O dėl agnosticizmo, tai, pavyzdžiui, Kantas yra agnostikas, bet Dievu tiki. Ir tikrai, neturi žinių apie Dievą, bet tiki (ir šita formuluotė tinka kiekvienam krikščioniui, nes nei vienas krikščionis nežino, ar yra Dievas, nes jei žinotų, tai nebebūtų tikėjimas).

Tai pabandykime pasamprotauti ir išsiaiškinti, kuo skiriasi tikėjimas nuo žinojimo ir per tai manau kiekvienas tiksliai galės atsakyti, ar ateizmas yra tikėjimas, nes, juk kol nežinome, kas yra tikėjimas ir kuo skiriasi nuo žinojimo, tol negalime sakyti, jog ateizmas nėra tikėjimas :)

Tai mano sekantis klausimas yra toks: kodėl manote, kad žinote, jog yra Kamčatka (kad tai ne tikėjimo dalykas), jei niekada to netikrinote?

---

"Dėl Kamčiatkos, tai jūs pats gi niekada netikrinote, tai reiškia asmeniškai tikite šios žinios teisingumu. Kaip ir daugelyje kitų dalykų. Argi ne taip? /.../ kodėl manote, kad žinote, jog yra Kamčatka (kad tai ne tikėjimo dalykas), jei niekada to netikrinote?"
Tikrinau google žemėlapiuose :) Jei jūsų tai neįtikina - galite pasitikrinti kitais praktiniais būdais :)

"O dėl agnosticizmo"
Jūs teisus. https://en.wikipedia.org/wiki/Agnosticism#Types_of_agnosticism

"kol nežinome, kas yra tikėjimas ir kuo skiriasi nuo žinojimo, tol negalime sakyti, jog ateizmas nėra tikėjimas :)"
Tikėjimas – reiškinio tikrumo pripažinimas be jokių įrodymų.
Žinojimas - realybę atspindintis, aiškus ir tikslus suvokimas protu.

šaltiniai:
http://www.lkz.lt/startas.htm
http://www.memidex.com/knowing

---

Pasakyti, jog tikrinote "Google žemėlapiuose" ar yra Kamčatka tai tas pats, kas pasakyti, jog tikrinote Biblijoje ar egzistuoja Dievas :) ir ten, ten tėra tekstas, ar tai hipertekstas, ar tai grafiniai simboliai.

Todėl išlieka mąstymui klausimas: kodėl kas nors yra įsitikinęs, jog yra Kamčatka, nors apie tai tegirdėjo iš aplinkinių ir skaitė knygose, o štai pvz. Dievu netiki, nors apie jį taip pat skaitė ir girdėjo iš aplinkinių? :)  

Ir dėl žinojimo ok, galima priimti hipotetiškai tokį apibrėžimą, bet tada klausimas, kokiomis konkrečiai sąlygomis mes galėtume tiksliai pasakyti, jog ŽINOME, kad yra Kamčatka?

---

Viskam padeda sveikas protas ir  bendrosios mokslo žinios :)
Kuo skiriasi Google žemėlapiai nuo biblijos? Ogi tuo, kad juos galima patikrinti ir jie pasitvirtina! Buvau Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Švedijoje - ir tu žinai ką - pasitvirtino 100% - viskas kaip Google žemėlapiuose :)


Tavo klausimai yra privedinėjimas prie absurdo :) Galima tokių klausimų n prigalvot: iš kur žinai, kad Saulė laaabai karšta? Juk niekada nelietei jos. Kodėl manai, kad žemė apvali? Juk neapkeliavai viso pasaulio. ir 21 amžiuje yra manančių, kad žemė plokščia ( http://theflatearthsociety.org/cms/ ). Iš kur žinai, kad turi smegenis? - juk niekada jų nelietei, nečiupinėjai... ir t.t.t.t. ir t.

Jeigu tu neįžvelgi, kaip tokiais klausimais yra privedinėjama prie absurdo, per neišmanymą bei nežinai irba nepripažįsti sveiko proto irba bendrųjų mokslo žinių - aš tau tikrai neturiu ką daugiau pasakyti šia tema :)

---

O kodėl manai, kad tokie klausimai yra privedinėjimas prie absurdo? Nes negali į juos atsakyti? Ar todėl, kad atsakymai į juos -tau- yra savaime aiškūs? Kodėl nagrinėji kažkokius savo išsigalvotus klausimus, o ne tą, kurį žmogus uždavė? Jei jis toks absurdiškas, kodėl negali paprastai to paaiškinti, nenaudodamas abejotinų analogijų, kurios kitam gali visai neatrodyti analogiškos? Atsakymų tikslas yra kažką paaiškinti klausiančiajam taip, kad jis suprastų, o ne kaltinti jį privedinėjimais prie absurdų. Kaip manai, ar pavyko šį tikslą pasiekti? Apibendrinu: ar tikrai jautiesi pakankamai kompetetingu čia atsakinėti į klausimus?