Ateizmas šioje svetainėje apibrėžiamas kaip - tikėjimo į dievą ar dievus neturėjimas ar nebuvimas. Supaprastinus galima sakyti, kad - ateizmas yra netikėjimas dievais. Žodis "netikėjimas" reiškia "tikėjimo nebūvimas" ar "tikėjimo neturėjimas". Kyla klausimas ar "tikėjimo nebūvimas" arba "tikėjimo neturėjimas" taip pat yra tikėjimas. Naudojant neigimo logiką išeina, kad ne - netikėjimas nėra tikėjimas.
Tačiau yra atvejų, kai netikėjimas kuo nors turi tikėjimo požymių, t.y. kai netikėjimas remiasi subjektyvia patirtimi ir atmeta realaus pasaulio faktus. Pavyzdžiai - netikėjimas evoliucija, netikėjimas, kad artimas žmogus mirė, nors yra nenuginčijami to faktai. Šiuo atveju vartojamas žodis "netikėjimas", bet jį lengvai galima pakeisti žodžiu "tikėjimas", pvz.: tikėjimas, kad artimas žmogus nemirė, nors faktai nenugičijamai sako priešingai. Ateizmo atveju būtų galima sakyti, kad jis yra "tikėjimas, kad Dievas neegzistuoja". Taigi atlikus paprastas lingvistines transformacijas būtų galima teigti, kad ateizmas, ar bet kuris kitas netikėjimas, iš tikro yra tikėjimas.
Todėl tam, kad nustatyti ar kuri nors pozicija yra tikėjimas ar ne, reikia atsižvelgti į konkretaus atvejo pradinę hipotezę. Pradinė hipotezė - tai teiginys, kuris yra priimamas kaip teisingas mokslinio tyrimo pradžioje, kol neįrodoma alternatyvi hipotezė. Visais atvejais pradinė hipotezė yra ta, kad objektas neegzistuoja, kol neįrodoma priešingai. Pavyzdys yra - arbatos puodelis, kuris skraido kažkur erdvėje tarp Žemės ir Saulės. Tam, kad būti intelektualiai sąžiningiems, šį metodą reiktų naudoti ir dievų sąvokai. Todėl ir dievų atveju laikoma, kad dievų nebuvimas yra pradinė hipotezė ir tikintieji turi pareigą įrodyti priešingai.
Laikantis tokios pozicijos, ateizmas neturi jokių papildomų teiginių, kurie skirtųsi nuo pradinės hipotezės. Kadangi, nėra papildomų teiginių, tai nėra ir tikėjimo požymių. Todėl ateizmas nėra tikėjimas.