Ateistai tai paprasčiausiai - netikintys žmonės. Todėl tapti ateistu galima taip pat greitai, kaip pakeisti nuomonę kokiu kitu klausimu. Pvz. turite nusistatymą, kad Paryžius yra labai įspūdingas miestas, kuriame norėtumėte gyventi. Bet nuvažiavę ten pamatote, kad tai miestas, kaip ir kiti, su savo privalumais ir trūkumais. Taip jūs pakeičiate nusistatymą, ir jums vėl patinka gyventi ten, kur gyvenate dabar.
Pats tikėjimo ar nusistatymo pakeitimo momentas yra staigus. Jūs tiesiog į klausimą "Ar tikite, kad egzistuoja Dievas?" atsakote, ne "taip", o "ne".
Tačiau ne visus įsitikinimus pakeisti yra lengva. Iš šono atrodo keista, bet žmonės negali pakeisti nusistatymų dėl asmeninių dalykų tokių kaip - rūkymo, mėsos valgymo/nevalgymo, kavos ar cukraus vartojimo, socialinių reikalų - požiūrio į abortus, vaikų auklėjimą, politinių - požiūrio į mokesčius, valstybės vaidmens jūsų gyvenime, mokslinių - požiūrio į vakcinas, klimato kaitą, evoliuciją. Tikėjimas yra subjektyvus jausmas. Tačiau Dievo egzistavimas iš esmės turėtų būti priskirtas objektyviai - mokslo sričiai. Aišku, tai priklauso nuo Dievo apibrėžimo, nes žmonės dažnai susigalvoja subjektyvius Dievo apibrėžimus ir dėl to visas šitas reikalas tampa subjektyviu jausmu. Žiūrint tokiu, kampu tikėjimas į Dievą yra panašus kaip ir tikėjimas ateiviais, ar tai, kad vakcinos sukelia autizmą. Tačiau žmonės sunkiai atsisako šio tikėjimo, nes jie turi labai stiprų subjektyvų emocinį ryšį su šia idėja.
Jei jūs norite daugiau sužinoti apie ateizmo idėjas, ir suprasti, kodėl ateistai netiki, tai šitai užtrunka. Aš pats pradėjau nebetikėti vidurinėje mokykloje. Tačiau tik baigęs studijas universitete turėjau daugiau laiko ir paskyriau keletą metų įsigilinti į ateizmo argumentus iki tokio lygio, kad galėčiau diskutuoti su tikinčiaisiais. Tai sakyčiau tokiam pasiruošimui reikia keleto metų.