Manau apostazė nėra labai reikšminga bažnyčiai. Apostazę registruoja pati bažnyčia, todėl apie jos mąstus mes galime sužinoti tik iš jos. Tačiau neteko girdėti, kad ji kada nors skelbtų šiuos duomenis. Logika paprasta - bažnyčiai tikrai nėra naudinga, kad visuomenė žinotų apie apostazės populiarumą, jei jis toks būtų. Todėl manau daug naudingesnė kita informacija, kuri būtų renkama trečių šalių ir skelbiama viešai.
Mano nuomone svarbiausi yra Lietuvos visuotinio gyventojų surašymo ir reprezentatyvių apklausų duomenys. Jei šiose apklausose matysime katalikų skaičiaus mažėjimą ir ateistų skaičiaus didėjimą, tai privers pradėti diskusiją.
Bendrai paėmus, didelis katalikų skaičius Lietuvoje yra labai svarbus katalikų bažnyčiai, nes ji gali dengtis žmonių vardu ir teigti, kad ji atstovauja žmones ir jų moralę, priimant politinius sprendimus socialinėje sferoje. Jei grįžtame prie pinigų, tai tradicinės religijos gauna paramas iš valstybės biudžeto. Katalikų bažnyčia gauna daugiausiai. Cituoju vyriausybės puslapį:
https://lrv.lt/lt/naujienos/paskirstytos-lesos-tradicinems-lietuvos-baznycioms-ir-religinems-organizacijoms
2015 03 13
Posėdžių sprendimai
Vyriausybė paskirstė valstybės biudžete numatytus 637 tūkst. 164 eurus tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti bei kitoms jų reikmėms.
Vykdydama 2015 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, Vyriausybė nutarė lėšas paskirstyti taip: Lietuvos Vyskupų Konferencijai – 570,8 tūkst. eurų, Lietuvos stačiatikių arkivyskupijai – 33,1 tūkst. eurų, Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausiajai Tarybai – 7,7 tūkst. eurų, Rytų Sentikių Cerkvės, neturinčios dvasinės hierarchijos, Vilniaus sentikių religinei bendruomenei – 769 eurus, Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios Konsistorijai – 7,3 tūkst. eurų, Lietuvos Evangelikų Reformatų Bažnyčios – Unitas Lithuaniae – Sinodui – 4,5 tūkst. eurų, Lietuvos musulmonų sunitų dvasiniam centrui – Muftiatui – 3,5 tūkst. eurų, Lietuvos žydų religinei bendrijai – 2,3 tūkst. eurų, Kauno žydų religinei bendruomenei – 584 eurų, Vilniaus miesto žydų religinei bendruomenei „Chassidie Chabad Lubavitch“ – 300 eurų, Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolynui – 3,067 tūkst. eurų, Lietuvos karaimų religinei bendruomenei – 2,9 tūkst. eurų.
Valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai tradicinėms Lietuvos religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams, kurie skiriami okupacijos metais sunaikintiems ar apleistiems religinės paskirtiems objektams ir institucijoms atkurti bei kitoms reikmėms.