Ateizmas, kaip ir religijos yra pagrįstas tikėjimu. Tikėjimu, kad viskas, kas yra dabar atsirado be antgamtinės jėgos - Dievo . Mokslas,  kuriuo taip remiasi ateizmas bejėgis esminiuose klausimuose: kaip kažkada  iš absoliutaus vakumo atsirado  kažkas,  iš ko susidarė visa sudėtingiausia dabartinė esybė ir kaip iš negyvo atsirado gyva. Visi moksliniai pasvarstymai šiais klausimais prilygsta legendoms, kaip ir kai kurie biblijiniai aprašymai.
paklausė 2016 Lap 28 Egidijus

2 Atsakymų

0 balsų
Nėra visai taip, kaip klausimo autorius teigia.

Klausimo autorius mėgina statyti šiaudinę baidyklę, kad ateizmas yra tiek pat pagrįstas, kiek ir bet kokia religija, tačiau realybė yra visiškai kitokia. Jei žmogus praktikuoja įrodymais grįstą mastymą - formuoja savo įsitikinimus remiantis tikrovės faktais, patikrinamais duomenimis, tuomet ateizmas yra natūrali pozicija, kadangi tiesiog nėra jokio pagrindo manyti, kad egzistuoja kokie nors stebuklai ar dievai. Žmogus, kuris savo pažiūras grindžia įrodymais, gali pateikti realias tikrovėje egzistuojančias priežastis, kodėl laikosi vieno ar kito įsitikinimo. Deja, to negalima pasakyti apie religingus žmones; jie nepajėgūs įrodyti savo stebuklinių įsitikinimų tikrumo.

Kai kurie religijų gynėjai gali mėginti sakyti, jog ateistai negali įrodyti, kad dievo nėra, tačiau reikalavimas įrodyti kažko nebuvimą yra tiesiog kvailas. Pavyzdžiui, niekas negali įrodyti, kad po jų lova negyvena nematomas ir jokiais prietaisais neaptinkamas drakonas. Bet tokia prielaida skamba tiesiog kvailai. Žmogui, kuris praktikuoja įrodymais grįstą mąstymą, prielaida, jog egzistuoja dievas atrodo lygiai taip pat kvailai.

Žinoma, kad mokslas dar neatsakė į daug klausimų. Todėl jis yra įdomus, mokslas veda mus pirmyn. Tai, kas prieš kelis dešimtmečius buvo neįmenamos Visatos paslaptys, šiandien - vadovėliuose. Kasdien sužinome vis kažką naujo apie Pasaulį. Galbūt mokslas nepajėgs atsakyti į visus klausimus, tačiau jis atsakė į daug daugiau klausimų nei religija. Ir, be jokios abejonės, siekis suprasti, pažinti ir ištirti yra žymiai vertingesnė pozicija, nei deklaravimas "dievo keliai nežinomi".
atsakytas 2016 Lap 30 Mykolas
Niekas ateistų neprašo įrodynėti, kad Dievo nėra. Jūs įrodykite, kad be Dievo atsirado iš vakumo ( tuštumos ) materija ir kas negyvai materijai įpūtė gyvybę. Ir ne galbūt, o tikrai fizikos, matematikos ar chemijos mokslas nepajėgs atsakyti į šiuos klausimus. Dievo būvimą įrodo filosofinis-loginis mąstymas. O kadangi filosofija taip pat yra mokslas, tai, galima sakyti, kad dievybė pagrįsta ir mokslu.
Paskaitykite Dievą tikintį mokslo korifėjų Enšteiną
Egidijau,

Ateizmas nekelia prielaidų apie Visatos atsiradimą, ateizmas paprasčiausiai yra netikėjimas dievų egzistavimu.
Mokslininkai, kalbantys apie Visatos atsiradimą, pateikia pagrįstus ir su esamu žinių lygių - geriausius atsakymus. Religija, kita vertus, nepateikia jokių pagrįstų atsakymų apie Visatos atsiradimą.
Jei pasigilintumėte į šiuolaikinės filosofijos tendencijas, pastebėtumėte, kad senoji filosofija, kuri pagrįsta kokio nors vieno žmogaus pamąstymais, paremtais tik jo įžvalgomis, nėra laikoma vertinga atsakant į šiuolaikines filosofines problemas. Iš šiuolaikinės filosofijos reikalaujama, kad ji empiriškai pagrįstų savo įžvalgas ar bent nurodytų metodus, kaip jas būtų galima pagrįsti ar paneigti. Su esamomis žiniomis ir su dabartiniais griežtais reikalavimais objektyviam ir pagrįstam argumentavimui, filosofija net nemėgina įrodyti dievų egzistavimo, nes tai yra neįmanoma (dėl priežasčių, kurias jau išsakiau anksčiau).
Beje, Einšteinas nebuvo religingas. Tai gana populiarus nesusipratimas, nes jis mėgo naudoti vaizdingas metaforas.
Taip, Enšteinas yra kritikavęs Bibliją ir judaizmą, bet tikrai nebuvo ateistas, kaip jūs to benorėtumėte. Jo posakis "mokslas be religijos luošas,o religija be mokslo – akla" -  daug ką pasakantis. Apskritai, ateistai sudaro mažumą visų pasaulio gyventojų. Ne visada dauguma būna teisi, bet tikimybė, kad teisi mažuma  -žymiai mažesnė. Tikėjimas antgamtinėmis jėgomis kildavo įvairiose pasaulio vietose nesusitarus, spontaniškai. Tai, tarsi, kažkas prigimtinio.
O tai, kad kaip rašote  ateizmas nekelia prielaidų apie Visatos atsiradimą -  ginčą, ar yra Dievas, daro beprasmišku.  Juk tame ir slypi nemaža dalis esmės.
Labai gaila, kad jūsų tinklapis yra taip cenzūruojamas. Jūs nepaskelbėte 1 mano klausimo ir komentaro. Nieko ten įžeidžiančio nebuvo. Ar jūs pasirenkate tik ateizmui parankius klausimus ?
Ar aštresnis ginčas gali pakenkti tiesos paieškai ?
Šiame tinklapyje yra moderuojami anoniminių vartotojų pasisakymai. Egidijau, kiek matau jūs nesate prisiregistravęs kaip vartotojas, todėl jūsų įrašus pastoviai reikia patvirtinti.
0 balsų

Ateistu būti yra visiškai nesunku. Juo gali būti net vaikai, kurie nesuvokia Dievo koncepcijos, ar suaugę, kurie nėra su ja supažindinti. Ir taip pat taip mąsto dauguma žmonių, kurie gauna šiuolaikinį išsilavinimą. Kadangi Dievo mes nematome mūsų gamtoje, todėl idėjos apie jį gali sklisti tik per žmonių kultūrą. Ir tai pasako šį bei tą apie šią Dievo koncepciją - ji yra išgalvota žmogaus.

Yra dar vienas aspektas kurį matau jūsų ir kitų argumentacijoje. Jūs manote, kad yra tik du būdai paaiškinti mūsų pasaulį - mokslas ir religija. Toliau galvojate, kad religija negali nieko įrodyti, nes ji remiasi, tik tam tikru metu parašytu kūriniu - Biblija - kuris neatsako į svarbiausius fizinės realybės klausimus. Kadangi religija negali pagrįsti savo teiginių, tai galvojate, kad paneigus antrą paaiškinimo būdą - mokslą - jūs automatiškai įrodysite, kad religija yra teisinga. Bet logika taip neveikia. Gali būti daugiau nei du pasaulio paaiškinimo būdai. Ir jei vienas iš jų neteisingas, tai nereiškia, kad kitas yra teisingas. Tai vadinama netikros dilemos argumentacijos klaida. Ir prie to pačio jūs suplakate konkrečią mokslinę hipotezę apie pasaulio atsiradimą ir patį mokslinį metodą kaip būdą pažinti pasaulį. Paneigę tam tikrą mokslinę hipotezę jūs viso mokslo nepaneigsite, nes tiesiog atsiras nauja mokslinė hipotezė, kuri atsižvelgs į jūsų paneigimą ir turės geresnį paaiškinimą.

atsakytas 2016 Grd 4 ateistas
Jei sutinkate, kad viskas turi turėti pradžią, tai klausimas - ar gali kas nors atsirasti iš nieko ? Tikėjimas į Dievą duoda atsakymą į šį klausimą . Ateizmas - ne. Net labai nenorint tikėti antgamtiškumu, deja, kito varianto nėra. Ateistų viltis, kad mokslas kada nors tai paaiškins - absoliučiai beviltiška pagal šių dienų sveiką protą. Labai klystate teigdamas, kad dauguma žmonių, kurie gauna šiuolaikinį išsilavinimą nesuvokia Dievo koncepcijos, suprask - ateistai. Visame pasaulyje ateistai sudaro ženklią mažumą, Lietuvoje - apie 2 %( http://www.lrt.lt/naujienos/kalba_vilnius/32/125142).  Ir tai šiame ginče daug ką pasako.
Reikia apibrėžti ką jūs turite omenyje turėti "pradžią". Pradžia gali būti Didysis Sprogimas, arba gali būti tik dar vienos Visatos susikūrimas Multi-Visatoje. Argumentai apie Visatos pradžią yra gerai žinomi ir neįrodo, kad ją kas nors sukūrė.

Dėl ateistų kiekio tai jų Lietuvoje yra tikrai daugiau nei 2%. Negali remtis mažos apimties apklausomis kai surašymo duomenys pastoviai skelbia, kad netikinčiųjų Lietuvoje yra bent jau virš 6% (http://statistics.bookdesign.lt/table_049.htm?lang=lt). Aš nesakiau, kad dauguma žmonių, kurie gauna šiuolaikinį išsilavinimą nesuvokia Dievo koncepcijos, aš sakiau, kad jie susipažinę su Dievo koncepcija ją atmeta, kaip neatitinkančią realybės. Kunigai kaip tik skundžiasi, kad Lietuvoje tikrai tikinčių žmonių yra apie 4%, o didžioji dauguma yra tradiciniai tikintieji, kurie netiki religiniu pasaulio paaiškinimu, bet tiesiog tiki tradicijomis.
Koks gali būti didysis sprogimas be pradžios?  Juk reikia, kad būtų kam sprogti. Iš kur atsirado tas, kas sprogo ? Iš kur ta multi-visata ? Be pradžios niekas  negali būti, tik Dievas . Ir čia yra ateistų silpnoji vieta.
 Nepamirškite, kad į Dievą galima tikėti ir nepriklausant jokiai religijai.  Panašu, kad tokių žmonių daugėja, nes religijos labai priklauso nuo žmogiškojo faktoriaus, kuris jas daro netobulomis. Bet ateistų dėl to nedaugėja.   Prisiekiant naujajame Seime Dievo pagalbos neprašė 6 Seimo nariai ( praeitame Seime – 8 ): liberalai Eugenijus Gentvilas ir jo sūnus Simonas Gentvilas, liberalų atstovas Gintaras Vaičekauskas, „valstiečių“ atstovas, kandidatas į finansų ministrus Stasys Jakeliūnas, socdemas Algirdas Sysas ir Rusų aljanso narė Irina Rozova. Ir tai ne patys šviesiausi  naujojo Seimo, kuriame nemažai mokslo daktarų ir profesorių, nariai. Taigi, ateistų Seime -  4%. Nemaža tikimybė, kad panašus santykis yra ir visuomenėje.
Turiu pabrėžti, kad "pradžia" ir "sprogimas" čia yra naudojami kiek kitokia prasme, nei paprastai jie yra naudojami buitinėje kalboje. Todėl kalbėdami apie juos mes turėtume nesusieti jų su įprastų įvykių pradžiomis ar įprastais sprogimais.

Šiaip tai Dievas taip pat negali būti be pradžios. Jei Visata turi pradžią, tai ir jis gali turėti pradžią - niekas gi nežino. Dažnai į Dievo sąvoką įpinama tiek daug savybių, kad jos pradeda viena kitai prieštarauti. Ką jūs turite omenyje kalbėdami apie terminą "Dievas"?

Dėl to kiek tikinčiųjų yra tarp Seimo narių ar tarp Lietuvos piliečių, tai galima paieškoti skaičių, bet realus pasaulis nuo to nepasikeičia. Dievas nepradės egzistuoti tik todėl, kad dauguma taip nusprendė. Čia gi ne koks įstatymas ar populiarumo konkursas.
Tai apibrėžkite, kas ta pražia ir sprogimas pagal jus ? Kūrinys turi pradžią visada, kūrėjas - Dievas yra  begalinis ir amžinas. Tik taip galima paaiškinti materialiosios būties pradžią. Dievas yra nemateriali, antgamtinė jėga, visagalybė. Tai kas nematerialu - žmogui gerokai sunkiau suvokti. Nors mes kasdien susiduriam su nematerialiais dalykais, kaip mintis, sąžinė, meilė, sapnas.
Jau išsiaiškinome, jog ateistų yra absoliuti mažuma. Ar tai, kad didžiajai daliai žmonijos yra poreikis Dievui - nieko nesako ? Ar tai nėra paties Dievo veikimo pasekmė ? Taip, Dievo būvimas nepriklauso nuo mūsų tikėjimo ar netikėjimo.
Ir nepainiokime Dievo būvimo ir religijų. Ištikrųjų, dėl žmogiškojo faktoriaus religijos gali kelti tam tikrų klausimų. Kartais sunku žinoti, kur religijoje yra tikri apreiškimai, o kur žmonių fantazijos.Gaila, kad Dievas mums  tiek mažai davė  apie save žinoti, bet daugeliui davė dovaną - tikėti juo.
Įdomu, kad Visatos pradžia tai erdvėlaikio, laiko pradžia. Kai mes gyvename laike, tai labai sunku įsivaizduoti kas būtų už laiko ribų. O dėl sprogimo, tai gal labiau buvo staigus erdvės plėtimasis, nei medžiagos judėjimas erdvėje. Sakyčiau jūs dedate per daug savybių Dievui. Nes jei žiūrėti iš to Visatos pradžios klausimo pusės, tai gal Dievas yra kažkoks beasmenis kvantinės fizikos procesas, kuris sukūrė Visatą. Tada mes jau turėtume bendrą tašką ir tęsti diskusiją nuo jo.

Sakot, kad Dievas yra nematerialus dalykas. Tai aš suprantu, jis yra idėja. Bet tikintieji paprastai kalba, kad tai nėra tik idėja, jis gali kontaktuoti ir keisti Pasaulį be žmogaus tarpininkavimo. Tai jūsų palyginimai šiuo atveju netinka.

Tikinčiųjų yra dauguma, ir dauguma žmonių turi polinkį tikėti. Bet čia yra toks pats dalykas, kaip dauguma žmonių suserga, ar dauguma žmonių yra savanaudiški. Tai pasako, kad žmonės tiesiog yra žmogiški, su savo trūkumais. Tai nieko nepasako apie potencialų Dievo egzistavimą. O šiaip tai jei pažiūrėsim, tai kurio Dievo - gi yra tūkstančiai skirtingų dievų. Ir milijardai žmonių jais nuoširdžiai tiki. Tai kuris tikintysis dabar yra teisus? Visi teisūs būti negali, o visi klysti - gali.
Jūs pavartojote sąvoką "už laiko ribų". Sveikinu, artėjate prie Dievo suvokimo. Už laiko ribų gali būti tik Dievas, jis begalinis laike. Visa kita turi turėti pradžią, nuo kurios prasideda ir laikas. Jūsų sprogimo samprata neįmanoma. Absoliutus vakumas (o toks būvis buvo iki Visatos pradžios) neturi jokios mežiagos, todėl sprogimas neįmanomas, lygiai kaip vakume neįmanomi ir kvantinės fizikos procesai. Jei norite, Dievas gali būti beasmenis. Įasmenintas jis įvairių religijų skirtingai, bet tai nepaneigia jo buvimo. Dievas yra Aukščiausiasis Protas galintis viską. Palyginimui, mūsų protas yra ribotas, nors galime sukurti sudėtingiausius kompiuterius ar užsiimti genų inžinerija. Protas yra nematerialus dalykas, štai jums ir nematerialusis Dievas - Aukščiausiasis Protas.
Jeigu žmogus serga - tam yra priežastis. Jeigu tiki Į Dievą - irgi turi būti priežastis. Taip, galima tikėti ir į bildukus, bet tai liguistas tikėjimas. Ar daug žinote akademikų, kurie tikėtų bildukais ? O į Dievą tiki nuo paprasčiausio kaimo žmogaus iki mokslo korifėjų. Ir tai yra neišvengiama, kai apsidairai aplinkui. Ar galėtų paprasčiausias laikrodis atsirasti evoliucijos keliu nors ir per milijardą metų. Ne, tam ,kad jis būtų reikėjo žmogaus proto. O net ir sudėtingiausias laikrodis neprilygsta paprasčiausiai gyvai ląstelei. Ir tai mus veda į Auščiausiąjį Protą.
Dievo buvimo nepaneigia tai, kad žmonės jį įsivaizduoja labai skirtingai - dėl to ir tiek daug religijų. Vis tiek visų religijų esmė yra ta pati - virš mūsų yra kažkas daugiau. Dievas yra turinys, religija tik forma. Esmė - turinys.
Kai jūs šnekate apie "Dievą", kaip esybę, sukūrusią Pasaulį, ir "Dievą" kaip krikščionišką Dievą, tai jūs kalbate apie du skirtingus dalykus. Čia panašiai kaip žiedas gali gėlės žiedas ir žiedas ant piršto. Tai yra skirtingos sąvokos.

Situoju jus "Įasmenintas jis įvairių religijų skirtingai, bet tai nepaneigia jo buvimo. " - paneigti jo nereikia, reikia kad jis įrodytų. Taip, gėlės žiedas nepaneigia žiedo ant piršto būvimo, bet jis jo ir neįrodo. Reikia susitarti apie ką mes kalbame.

Žodžiu, rašot daug teksto, bet jis nėra surištas logika.
Nėra krikščioniško ar ne krikščioniško Dievo. Dievas yra vienas. Krikščionys tiki triasmeniu Dievu, musulmonai ar judaizmo atstovai - vienasmeniu, kitos religijos - dar kitaip. Bet, kartoju - esmė ta pati. Jei mes kalbėsime apie tą patį daiktą skirtingomis kalbomis, ar pasikeis to daikto esmė ? Jūsų palyginimas apie žiedus čia visiškai netinka, nes kalbama apie skirtingus daiktus.
 Ir dar kartą pakartosiu - Dievo buvimą įrodo jo neišvengiamumas atsirandant šiam pasauliui ir gyvybei.
Aš su jumis nesutinku. Jei remsimės griežta logika, tai kalbant apie objektą ir jo savybes, tai kiekvieną kartą reikia parodyti, kad objektas turi tam tikrą savybę, ir kad tas objektas vis dar yra tas pats objektas, su prieš tai jam priskirtomis savybėmis. Šiuo atveju jums reiktų įrodyti, kad Dievas, kuris sukūrė Visatą, yra tas pats Dievas, kuris yra aprašomas biblijoje. Jums to nepavyks įrodyti, nes to nepavyko dar jokiam žmogui. Filosofijoje šitas klausimas jau yra išnagrinėtas. Pirmasis Dievas yra vadinamas Deistiniu Dievu, o antrasis yra vadinamas Teistiniu Dievu. Apie tai buvo kalbėta ir šioje svetainėje - http://klauskateisto.lt/961/kuo-skiriasi-deizmas-ir-teizmas
Tai ką jūs teigiate apie objektą ir jo savybes tinka tik kalbant apie materialųjį objektą. Mes nesusišnekam, nes mūsų ginčas neretai vyksta skirtingose dimensijose. Vienas matuoja tą patį daiktą metrais, kitas kilogramais ir aiškinamės kas teisus.
Pagal jus, vienas Dievas sukūrė Visatą,  bet yra kitas - biblijinis Dievas, kuris tos Visatos nesukūrė, bet krikščionys jam neteisėtai priskiria Visatos sukūrimą ? Tai būtų absurdas, bet taip nėra. Kas čia per Deistiniai, Teistiniai dievai ? Nebuvau skaitęs apie deizmą ir teizmą, bet teigiau apie tą patį panašiai, kad įmanomas tikėjimas Dievu be religijos. Religija- tarsi tikėjimo Dievu apvalkalas. Tas apvalkalas - tai raštai, apeigos, pomirtinio gyvenimo skirtingas traktavimas ir kt. dalykai. Šerdis ta pati - Dievas Sutvėrėjas, kai kur - dievybė, apvalkalas ( religija ) - skirtingas. Bet gi mūsų ginčas yra ne apie religijas, o apie tai, ar yra Dievas.
Jei jūs nežinote apie deizmą ar kitus Dievo klausimo sprendimus, tai nereiškia kad jie yra neteisingi. Kodėl tai tinka tik kalbant apie materialius objektus? Logika galioja visada, ji galioja ir idėjoms. Jei jūs renkatės tam tikru atveju nenaudoti logikos, tai tuo atveju jūs, na, kalbate nelogiškai. Supratot mintį? It tokias kalbas rimtose diskusijose mes galim tiesiog atmesti.
aš nežinojau tokio termino deizmas, bet deizmo esmę žinojau intuityviai, paskaitykit ankstesnius mano komentarus. Tai yra tikėjimas į Dievą be religijos. Tikėjimas į Dievą be religijos būtų pirmas žingsnis ateistui link loginės tiesos. Gal tas žingsnis tuo ir baigtusi,  gal būtų einama toliau - pasirenkama religija.
Logika turi būti visada.  Grįžtant prie objekto, tai jei bibijoje parašyta, kad Dievas sukūrė dangų ir žemę, tai aiškų, kad tai tas pats, jei norite, objektas - Dievas Kūrėjas. Biblijoje nekalbama apie dar kokį kitą Dievą. Ir Korane rašoma apie tą patį Dievą ir judaizme Dievas Kūrėjas yra tas pats. Šitoje vietoje nesuprantu, kur problema.
Nesu tikras, kad teisingai supratote deistinio Dievo apibrėžimą. Tai yra esybė, kuri sukūrė Visatą bet į jos veikimą nesikiša. Tai nėra tas pats Dievas, kuris aprašytas biblijoje.

Dar dėl esybių ir jų savybių. Negalima susigalvoti esybės apibrėžimo ir jai priskirinėti įvairių savybių. Tokiu atveju gausime tiesiog terminų kratinį, kuris referencina į save. Pvz. susigalvokime esybę Niekas. Ir tada jam pridėkime jam savybes: Niekas sukūrė pasaulį. Niekas yra aukščiausia būtybė. Niekas yra nematerialus protas. Niekas pasiuntė savo sūnų atpirkti žmonių nuodėmes. Niekas sako, kad abortai yra blogai. Niekas, sako kad sekmadieniais reikia eiti į bažnyčią.

Matot, kad Niekas tapo tarsi šiukšlinė, į kurią galite sumesti kokias tik norite savybes. Kadangi jūs nesinaudojate logika ir realaus pasaulio stebėjimais, tai tokį rezultatą ir gaunate. Tai va, kaip aš kątik sukonstravau idėją apie Nieką, taip ir jūs skelbiate idėją apie Dievą. Tačiau realiai nei Niekas nei Dievas neegzistuoja.
Labai gerai, kad paminėjote žodį niekas. Tai jūs, ateistai, naudojatės tokia "logika", kad visas sudėtingasis pasaulis atsirado iš nieko, savaime.
Dar buvo tokie veikėjai išpažinę ateizmą ir mėgę kalbėti apie nieką,  kurie sukūrė   proletariato šūkį " kas buvo nieks tas bus viskuo".
  Ateistų yra mažiau dešimtadalio žmonijos, tai negi manote, jog 90% žmonių jau daugiau kaip 2 tūkst. metų gali kalbėti apie nieką.
Vėl kartoju - deizmo išpažinėjai, krikščionys  ar kitų religijų atstovai sutaria, kad Visatos kūrėjas yra Dievas. Kaip po to veikė tas pats Dievas - atsiranda skirtumai.  Krikščionys , skirtingai nuo deistų, mano, kad tas pats Dievas neapsiribojo tik Visatos sukūrimu. Jie remaisi apreiškimais, istorine asmenybe - Jėzumi Kristumi, jo mokymu. Visi kalba apie tą patį Dievą, tik skirtingai. Skirtingai dėl to, kad Dievas davė mums  per mažai apie save žinoti, atsiranda vieta interpretacijoms.
Esmė ne tai, koks tai terminas. Tai gali būti "Niekas", "Dievas", "Telefonas", "Aš", "Abrakadabra" ar bet kas ką jūs sugalvosite. Esmė ta, kad jūs priskiriate sąvybes tai idėjai, be jokios logikos.

Galų gale jūs galite manyti ir tikėti tuo kuo norite - realus pasaulis nuo to nepasikeis.
Tuo labiau jūsų Dievo neigimas Dievo buvimui įtakos nedaro. Klausimą gali kelti tik tokio neigimo galimos pasekmės.
Drąsu teigti, kad Dievo buvimas neturi jokios logikos, kai taip mano apie 90% pasaulio gyventojų, tame tarpe daugybė didžiųjų mokslininkų, intelektualų.
Tai nėra populiarumo konkursas ar rinkimai, kad dauguma galėtų nuspręsti apie Dievo ar ko kito egzistavimą. Kaip pvz. gali nors ir visi žmonės be išimties tikėtik kad egzistuoja kokie nors vienaragiai, bet jei mes jų pasaulyje neužfiksuojame, tai jie neegzistuoja. Tas pats yra ir su Dievu.
Jau esu minėjęs, kad kokiais nors vienaragiais , bildukais ar raganomis gali tikėti tik liguistos vaizduotės ar psichikos sutrikimų turintys žmonės. Ir tokių tikrai mažai, dar mažiau nei yra ateistų. Lyginti tokį tikėjimą su tikėjimu į Dievą, tikintį į Dievą mokslininką su psichikos problemų turinčiu žmogum yra labai nesolidu, švelniai tariant. Jeigu tik tokie liko argumentai, tai diskusiją verta baigti.
Visi tokie tikėjimai nepagrįstais dalykais yra iš esmės panašūs. Jūs pats tokius tikinčius žmones taip negražiai pavadinote, bet reikia pažvelgti tiesai į akis - kai nėra įrodymų, tai tikėjimas yra nepagrįstas.
Visi tokie tikėjimai  - iš esmės napanašūs, čia ir arkliui aišku. Vieni apsidairo aplink ir mato Dievą su visais įrodimais, kitiems - to neduota. Dėl to ir sakau, kad man ateistų tiesiog gaila. Bet jų yra labai nedaug ir jie visi gali iešoti ir rasti. Diskusiją tuo klausimu baigiu.
Tikėjimas Dievu nėra dovana, o labiau silpnybė. Ne visi gali būti intelektualūs ir atmesti įsitikinimus, kurie yra nelogiški ir kuriems nėra jokių įrodymų.
nesusilaikiau - akademikas kardiochirurgas A.Marcinkevičius, širdies transplantacijos pradininkas Lietuvoje, pasaulinio lygio kardiochirurgijos žvaigždė , daugybė kitų mokslo žmonių, tas pats Charlesas Darwinas , kuris sakė: „niekada neneigiau Dievo egzistavimo. Manau, kad evoliucijos teorija puikiai dera su tikėjimu į Dievą. Mano galva, didžiausias Dievo buvimą pagrindžiantis argumentas yra tai, kad neįmanoma įrodyti ir suprasti, jog didžiulė visata, neišmatuojamai didinga, ir žmogus, yra atsitiktinumo produktas “ - visi jie neintelektualūs ?  Akivaizdu, kad pas jus galutinai  baigėsi argumentai .
Anaiptol, tai tik parodo, kad net mokslininkai turi silpnybių, kai baigiasi jų mokslinio pažinimo sritis. Darwinas surinko įrodymus evoliucijos teorijoje, bet tuo metu buvo daug dalykų apie gyvybę kurių jis nežinojo, ir jis ten paliko Dievo idėją. Niutonas atrado gravitacijos teoriją, bet liko daug dalykų, ko jis negalėjo paaiškinti ir jis ten paliko Dievo idėją. Tai yra žmogaus silpnybė viskam turėti paaiškinimą. Ir ten, kur jis turėtų sakyti "Nežinau", jis sako "Tai padarė Dievas". Bet problema, kad tų dalykų, kurių mes nežinome, vis mažėja, ir tie tarpai, kuriuos tikintieji mėgsta užpildyti Dievo idėja, vis mažėja. Todėl mes nebeturime intelektualinio pasiteisinimo lipdyti Dievo idėjos ten kur ji akivaizdžiai nebetinka.
"Ne visi gali būti intelektualūs ir atmesti įsitikinimus, kurie yra nelogiški ir kuriems nėra jokių įrodymų."
 "Todėl mes nebeturime intelektualinio pasiteisinimo lipdyti Dievo idėjos ten kur ji akivaizdžiai nebetinka."
Čia jūsų 2 sakiniai. Kaip jie dera ?  
Pagal jus, kad Dievo nėra gali remtis intelektu, o kad jis yra - negali.  Ir čia vadinasi nuoseklus mąstymas .
Na taip, jei norite išlikti intelektualiai sąžiningas, tai galite netikėti, galite tikėti į deistinį Dievą, o jei norite tikėti į kitokį (pvz. krikščionišką) Dievą, tai turite saugotis intelektualinių duobių. Nes priimdami tam tikrus tikėjimo teiginius, jūs gausite paaukoti intelektualinį sąžiningumą.
Manau, kad nei vienas ateistas nėra beviltiškas, tai linkiu pamąstyti giliau ir Dievo suvokimas nebebus toks sudėtingas, nebeliks ir to primityvaus neigimo.  Su artėjančiom  ŠV.KALĖDOM
Ateistai nėra niekuo prastesni, ir jiems nieko netrūksta, taip kad galite jais nesirūpinti. Bet įdomu kodėl ateistų egzistavimas jus taip veikia, negi netikintieji mažina jūsų tikėjimą? Ar galbūt kvestionuoja visą jūsų religinį gyvenimo tikslą?

Ateistai kaip tik yra labai gerai įsigilinę į tikėjimo vingrybes ir būtent dėl to jie pamato, kad tikėjimas yra pagrįstas melu, patiklumu, apeliavimu į autoritetus, valdžios troškimu ir kitomis žmonių silpnybėmis. Todėl nieko primityvaus pasaulietiniame-ateistiniame mąstyme nematau.
netikintieji ne mažina, o stiprina tikėjimą, nes matai koks neturi būti. Retas kuris ateistas yra įsigilinęs į tikėjimo vingrybes, dažniausiai vadovaujasi primityviu samprotavimu: Dievo nepačiupinėsi, nepamatysi, neišgirsi - vadinasi jo nėra. Kaip ateistiniai sovietiniai ideologai  duodavo nurodymą mokytojams, kad jie  sakytų mokiniams - kosmonautai buvo nuskridę į kosmosą ir Dievo ten nerado, vadinasi jo nėra. Štai dėl ko aš kalbu apie primityvizmą.
Jūs negyvenkite sovietiniais laikais, jei jau seniai baigėsi.

Dėl primityvumo, tai abejoju ar jūs galite ką nors sakyti apie tai, nes jūsų paties argumentai yra gana primityvūs. Pvz. kai tik sakau, kad naudokimės logika, nustatydami apibrėžtos esybės savybes, tai jūs kreipiate kalbą kitur. Ar šiais laikais logikos naudojimas yra primityvaus mąstymo požymis?
sovietiniai laikai baigėsi, o primytivusis ateizmas išliko, panaši liko ir retorika. Tik logika ir veda prie Dievo. Jeigu jus taikote tas pačias taisykles esybei apibrėžti, kai eina kalba apie materialųjį ir dvasinį ( antgamtinį) pasaulį - tai jau prasilenkiate su logika.
Iš diskusijos matosi, kad jums su logikos supratimu nevisai tvarkoje. Tai yra vienas iš standartinių primityvių tikinčiųjų argumentų - Dievas nepaklūsta logikai. Tačiau jei priimate tokį teiginį, kad logika galioja ne visada, tai kaip jūs nusprendžiate kada naudoti logikos taisykles, o kada ne? Pagal tai kiek jums naudinga jas taikyti? Ar net ir tada, kai turite pripažinti klydęs? Tai va, jei jūs netaikote logikos, tai jūsų žodžiai yra nieko verti. Tai tas pats kas rašyti betkokius raidžių kratinius ir tikėtis, kad kas nors juos priims kaip tiesą. Jei šito nematote, tai geriau eikite pastudijuoti, o tik tada bandykite dalyvauti diskusijose.
Tai čia jūs sakote, kad Dievas nepaklūsta logikai, aš to niekur neteigiau, atvirkščiai, reikia skaityti, kas parašyta - " tik logika ir veda prie Dievo". Logika galioja visada, tik ar jūsų logika yra logika ? Nežnau, ar man čia eiti pastudijuoti, bet  jums tikrai reikia išmokti skaityti tai, kas parašyta. Galiu tik pakartoti, kaip remiantis logika prieinama prie Dievo: niekas iš nieko neatsiranda, reiškia turi būti kažkas amžinas, be pradžios ir pabaigos, kas duoda materinei esybei pradžią, o tai gali būti tik Dievas. O gal remiantis savo logika žinote dar ką nors amžiną ?
Logika dirba su teiginiais ir ryšiais tarp jų. Vieni teiginiai yra prielaidos, kuriuos priimame kaip teisingus, ir išvados, kurias gauname iš prielaidų, pritaikydami logikos taisykles. Logika yra tiek stipri, kiek stiprios yra prielaidos. Taip pat svarbu yra terminų apibrėžimai, tam kad išvestos prielaidos nesuklaidintų.

Paėmus jūsų mąstymo seką "niekas iš nieko neatsiranda, reiškia turi būti kažkas amžinas, be pradžios ir pabaigos, kas duoda materinei esybei pradžią, o tai gali būti tik Dievas." - iš karto matome įvairias problemas.

"niekas iš nieko neatsiranda, reiškia turi būti kažkas amžinas" - tai yra nelogiška, nes iš vieno teiginio negalime išvesti kito. Pvz. galimas variantas, kad jei vieni objektai kuria kitus ir t.t. tai mes tiesiog turime objektų grandinę. Pvz. grandinė gali būti amžina. Pvz. žinome, kad Visata turi pradžią, bet nežinome, kaip ji atsirado, gal ją sukūrė kita, užgesusi Visata.

"niekas iš nieko neatsiranda" - yra keletas prieštaravimų. Mes stebime makro objektų pasaulį, kuriame galioja ši taisyklė, bet pvz. kvantinėje mechanikoje dalelės atsiranda spontaniškai. Tai klausimas, ar šią taisyklę galima laikyti universalia.

Ir iš kitos pusės, jei niekas iš nieko neatsiranda, tai iš kur atsirado jūsų Dievas? Jei remsimės jūsų mąstymu, tai jūs norite šitos taisyklės netaikyti Dievo esybei. Bet čia turime problemą, arba ta taisyklė negalioja ir ja negalimės remtis, arba Dievas taip pat turi turėti pradžią.

Labai greitai šioje mąstymo grandinėje atsiranda "Dievas". Bet gal galite apibrėžti šitą terminą, nes nuo termino apibrėžimo priklauso tai ką jūs norite pasakyti ir to pasakymo teisingumas. Jei Dievas yra Pradžia, tai teiginys būtų logiškas. Bet jei apibrėžiate Dievą kaip ką nors daugiau, tai jūs jau viršijate šio pagrindimo galimybes. Pvz. tas teiginys neįrodo, kad tas pats Dievas sukūrė Žemę ir pasiuntė savo sūnų Jėzų mirti už žmonių nuodėmes. Kad jums neapsisuktų galva, gal geriau pabaigą reiktų formuluoti kaip "o tai gali būti tik Pradžia.". Ir tada galvoti ką tas terminas Pradžia reiškia fiziniame pasaulyje, ir simboliškai.

Galų gale, šis įrodymas tikrai nėra pilnas, nes kalbant apie apie pradžias ir pabaigas, staiga peršokote ant Dievo. O kur visi kiti variantai? Gal yra kokie kiti būdai atsirasti "materinei esybei", kurių mes nežinome?
Jus baigiate klausimu " gal yra kokie kiti būdai atsirasti "materinei esybei", kurių mes nežinome?" Tai rodo, kad jūsų logika, kurią taip sureikšminote, neduoda atsakymo, iškelia tik klausimą. Tikinčiojo logika atsako į šį klausimą - jei nėra kito varianto ( o pagal tikinčiojo logika jo ir negali būti ), tai materinės esybės kūrėjas yra amžinasis Dievas. Taip, tą pripažinti nėra paprasta, nes tai didžiausias, koks tik įmanomas stebuklas. Ir dėl to, kad nėra kito pasirinkimo 90% žmonijos renkasi šį variantą. Dievas Sutvėrėjas yra bazė nuo kurios prasideda religijos. Jeigu eitų kalba apie religijas, va čia tikrai yra kuo abejoti.  Man pačiam kai kas  krykščionybėje kelia abejonių, nes manau, kad yra perlenkta lazda su kai kuriomis dogmomis, yra abejotinų interpretacijų  Bet niekada nesuabejojau tuo baziniu pagrindu. Borisas Grebenščikovas yra pasakęs - " aš netikiu, kad yra Dievas, aš tai žinau. Gerai apsidairykite aplinkui ir jūs žinosite".
Logika yra viena, nėra "tikinčiojo logikos" ar "ateisto logikos". Yra kiti variantai, tik jūs nelabai norite apie jais pasidomėti, nes jūs jau turite atsakymą. Ir dar kartą pakartosiu, kad kai vartojate terminą "Dievas" viename ar kitame kontekste, tai jūs pakeičiate to termino prasmę, bet nepagrindžiate to pakeitimo. "Žiedas" reiškia vieną kai jis yra ant rankos, ir kai jis yra gėlės "žiedas".

Na bet bergždžia čia su jumis ginčytis. Jūs jau esate viską nusprendę ir nemanau, kad jums yra įdomu ką nors nauja sužinoti šioje srityje.
158 klausimų
399 atsakymų
702 komentarų
676 vartotojų