Ateizmas, kaip ir religijos yra pagrįstas tikėjimu. Tikėjimu, kad viskas, kas yra dabar atsirado be antgamtinės jėgos - Dievo . Mokslas,  kuriuo taip remiasi ateizmas bejėgis esminiuose klausimuose: kaip kažkada  iš absoliutaus vakumo atsirado  kažkas,  iš ko susidarė visa sudėtingiausia dabartinė esybė ir kaip iš negyvo atsirado gyva. Visi moksliniai pasvarstymai šiais klausimais prilygsta legendoms, kaip ir kai kurie biblijiniai aprašymai.
paklausė 2016 Lap 28 Egidijus

2 Atsakymų

0 balsų
Nėra visai taip, kaip klausimo autorius teigia.

Klausimo autorius mėgina statyti šiaudinę baidyklę, kad ateizmas yra tiek pat pagrįstas, kiek ir bet kokia religija, tačiau realybė yra visiškai kitokia. Jei žmogus praktikuoja įrodymais grįstą mastymą - formuoja savo įsitikinimus remiantis tikrovės faktais, patikrinamais duomenimis, tuomet ateizmas yra natūrali pozicija, kadangi tiesiog nėra jokio pagrindo manyti, kad egzistuoja kokie nors stebuklai ar dievai. Žmogus, kuris savo pažiūras grindžia įrodymais, gali pateikti realias tikrovėje egzistuojančias priežastis, kodėl laikosi vieno ar kito įsitikinimo. Deja, to negalima pasakyti apie religingus žmones; jie nepajėgūs įrodyti savo stebuklinių įsitikinimų tikrumo.

Kai kurie religijų gynėjai gali mėginti sakyti, jog ateistai negali įrodyti, kad dievo nėra, tačiau reikalavimas įrodyti kažko nebuvimą yra tiesiog kvailas. Pavyzdžiui, niekas negali įrodyti, kad po jų lova negyvena nematomas ir jokiais prietaisais neaptinkamas drakonas. Bet tokia prielaida skamba tiesiog kvailai. Žmogui, kuris praktikuoja įrodymais grįstą mąstymą, prielaida, jog egzistuoja dievas atrodo lygiai taip pat kvailai.

Žinoma, kad mokslas dar neatsakė į daug klausimų. Todėl jis yra įdomus, mokslas veda mus pirmyn. Tai, kas prieš kelis dešimtmečius buvo neįmenamos Visatos paslaptys, šiandien - vadovėliuose. Kasdien sužinome vis kažką naujo apie Pasaulį. Galbūt mokslas nepajėgs atsakyti į visus klausimus, tačiau jis atsakė į daug daugiau klausimų nei religija. Ir, be jokios abejonės, siekis suprasti, pažinti ir ištirti yra žymiai vertingesnė pozicija, nei deklaravimas "dievo keliai nežinomi".
atsakytas 2016 Lap 30 Mykolas
Niekas ateistų neprašo įrodynėti, kad Dievo nėra. Jūs įrodykite, kad be Dievo atsirado iš vakumo ( tuštumos ) materija ir kas negyvai materijai įpūtė gyvybę. Ir ne galbūt, o tikrai fizikos, matematikos ar chemijos mokslas nepajėgs atsakyti į šiuos klausimus. Dievo būvimą įrodo filosofinis-loginis mąstymas. O kadangi filosofija taip pat yra mokslas, tai, galima sakyti, kad dievybė pagrįsta ir mokslu.
Paskaitykite Dievą tikintį mokslo korifėjų Enšteiną
Egidijau,

Ateizmas nekelia prielaidų apie Visatos atsiradimą, ateizmas paprasčiausiai yra netikėjimas dievų egzistavimu.
Mokslininkai, kalbantys apie Visatos atsiradimą, pateikia pagrįstus ir su esamu žinių lygių - geriausius atsakymus. Religija, kita vertus, nepateikia jokių pagrįstų atsakymų apie Visatos atsiradimą.
Jei pasigilintumėte į šiuolaikinės filosofijos tendencijas, pastebėtumėte, kad senoji filosofija, kuri pagrįsta kokio nors vieno žmogaus pamąstymais, paremtais tik jo įžvalgomis, nėra laikoma vertinga atsakant į šiuolaikines filosofines problemas. Iš šiuolaikinės filosofijos reikalaujama, kad ji empiriškai pagrįstų savo įžvalgas ar bent nurodytų metodus, kaip jas būtų galima pagrįsti ar paneigti. Su esamomis žiniomis ir su dabartiniais griežtais reikalavimais objektyviam ir pagrįstam argumentavimui, filosofija net nemėgina įrodyti dievų egzistavimo, nes tai yra neįmanoma (dėl priežasčių, kurias jau išsakiau anksčiau).
Beje, Einšteinas nebuvo religingas. Tai gana populiarus nesusipratimas, nes jis mėgo naudoti vaizdingas metaforas.
Taip, Enšteinas yra kritikavęs Bibliją ir judaizmą, bet tikrai nebuvo ateistas, kaip jūs to benorėtumėte. Jo posakis "mokslas be religijos luošas,o religija be mokslo – akla" -  daug ką pasakantis. Apskritai, ateistai sudaro mažumą visų pasaulio gyventojų. Ne visada dauguma būna teisi, bet tikimybė, kad teisi mažuma  -žymiai mažesnė. Tikėjimas antgamtinėmis jėgomis kildavo įvairiose pasaulio vietose nesusitarus, spontaniškai. Tai, tarsi, kažkas prigimtinio.
O tai, kad kaip rašote  ateizmas nekelia prielaidų apie Visatos atsiradimą -  ginčą, ar yra Dievas, daro beprasmišku.  Juk tame ir slypi nemaža dalis esmės.
Labai gaila, kad jūsų tinklapis yra taip cenzūruojamas. Jūs nepaskelbėte 1 mano klausimo ir komentaro. Nieko ten įžeidžiančio nebuvo. Ar jūs pasirenkate tik ateizmui parankius klausimus ?
Ar aštresnis ginčas gali pakenkti tiesos paieškai ?
Šiame tinklapyje yra moderuojami anoniminių vartotojų pasisakymai. Egidijau, kiek matau jūs nesate prisiregistravęs kaip vartotojas, todėl jūsų įrašus pastoviai reikia patvirtinti.
0 balsų

Ateistu būti yra visiškai nesunku. Juo gali būti net vaikai, kurie nesuvokia Dievo koncepcijos, ar suaugę, kurie nėra su ja supažindinti. Ir taip pat taip mąsto dauguma žmonių, kurie gauna šiuolaikinį išsilavinimą. Kadangi Dievo mes nematome mūsų gamtoje, todėl idėjos apie jį gali sklisti tik per žmonių kultūrą. Ir tai pasako šį bei tą apie šią Dievo koncepciją - ji yra išgalvota žmogaus.

Yra dar vienas aspektas kurį matau jūsų ir kitų argumentacijoje. Jūs manote, kad yra tik du būdai paaiškinti mūsų pasaulį - mokslas ir religija. Toliau galvojate, kad religija negali nieko įrodyti, nes ji remiasi, tik tam tikru metu parašytu kūriniu - Biblija - kuris neatsako į svarbiausius fizinės realybės klausimus. Kadangi religija negali pagrįsti savo teiginių, tai galvojate, kad paneigus antrą paaiškinimo būdą - mokslą - jūs automatiškai įrodysite, kad religija yra teisinga. Bet logika taip neveikia. Gali būti daugiau nei du pasaulio paaiškinimo būdai. Ir jei vienas iš jų neteisingas, tai nereiškia, kad kitas yra teisingas. Tai vadinama netikros dilemos argumentacijos klaida. Ir prie to pačio jūs suplakate konkrečią mokslinę hipotezę apie pasaulio atsiradimą ir patį mokslinį metodą kaip būdą pažinti pasaulį. Paneigę tam tikrą mokslinę hipotezę jūs viso mokslo nepaneigsite, nes tiesiog atsiras nauja mokslinė hipotezė, kuri atsižvelgs į jūsų paneigimą ir turės geresnį paaiškinimą.

atsakytas 2016 Grd 4 ateistas
Iš diskusijos matosi, kad jums su logikos supratimu nevisai tvarkoje. Tai yra vienas iš standartinių primityvių tikinčiųjų argumentų - Dievas nepaklūsta logikai. Tačiau jei priimate tokį teiginį, kad logika galioja ne visada, tai kaip jūs nusprendžiate kada naudoti logikos taisykles, o kada ne? Pagal tai kiek jums naudinga jas taikyti? Ar net ir tada, kai turite pripažinti klydęs? Tai va, jei jūs netaikote logikos, tai jūsų žodžiai yra nieko verti. Tai tas pats kas rašyti betkokius raidžių kratinius ir tikėtis, kad kas nors juos priims kaip tiesą. Jei šito nematote, tai geriau eikite pastudijuoti, o tik tada bandykite dalyvauti diskusijose.
Tai čia jūs sakote, kad Dievas nepaklūsta logikai, aš to niekur neteigiau, atvirkščiai, reikia skaityti, kas parašyta - " tik logika ir veda prie Dievo". Logika galioja visada, tik ar jūsų logika yra logika ? Nežnau, ar man čia eiti pastudijuoti, bet  jums tikrai reikia išmokti skaityti tai, kas parašyta. Galiu tik pakartoti, kaip remiantis logika prieinama prie Dievo: niekas iš nieko neatsiranda, reiškia turi būti kažkas amžinas, be pradžios ir pabaigos, kas duoda materinei esybei pradžią, o tai gali būti tik Dievas. O gal remiantis savo logika žinote dar ką nors amžiną ?
Logika dirba su teiginiais ir ryšiais tarp jų. Vieni teiginiai yra prielaidos, kuriuos priimame kaip teisingus, ir išvados, kurias gauname iš prielaidų, pritaikydami logikos taisykles. Logika yra tiek stipri, kiek stiprios yra prielaidos. Taip pat svarbu yra terminų apibrėžimai, tam kad išvestos prielaidos nesuklaidintų.

Paėmus jūsų mąstymo seką "niekas iš nieko neatsiranda, reiškia turi būti kažkas amžinas, be pradžios ir pabaigos, kas duoda materinei esybei pradžią, o tai gali būti tik Dievas." - iš karto matome įvairias problemas.

"niekas iš nieko neatsiranda, reiškia turi būti kažkas amžinas" - tai yra nelogiška, nes iš vieno teiginio negalime išvesti kito. Pvz. galimas variantas, kad jei vieni objektai kuria kitus ir t.t. tai mes tiesiog turime objektų grandinę. Pvz. grandinė gali būti amžina. Pvz. žinome, kad Visata turi pradžią, bet nežinome, kaip ji atsirado, gal ją sukūrė kita, užgesusi Visata.

"niekas iš nieko neatsiranda" - yra keletas prieštaravimų. Mes stebime makro objektų pasaulį, kuriame galioja ši taisyklė, bet pvz. kvantinėje mechanikoje dalelės atsiranda spontaniškai. Tai klausimas, ar šią taisyklę galima laikyti universalia.

Ir iš kitos pusės, jei niekas iš nieko neatsiranda, tai iš kur atsirado jūsų Dievas? Jei remsimės jūsų mąstymu, tai jūs norite šitos taisyklės netaikyti Dievo esybei. Bet čia turime problemą, arba ta taisyklė negalioja ir ja negalimės remtis, arba Dievas taip pat turi turėti pradžią.

Labai greitai šioje mąstymo grandinėje atsiranda "Dievas". Bet gal galite apibrėžti šitą terminą, nes nuo termino apibrėžimo priklauso tai ką jūs norite pasakyti ir to pasakymo teisingumas. Jei Dievas yra Pradžia, tai teiginys būtų logiškas. Bet jei apibrėžiate Dievą kaip ką nors daugiau, tai jūs jau viršijate šio pagrindimo galimybes. Pvz. tas teiginys neįrodo, kad tas pats Dievas sukūrė Žemę ir pasiuntė savo sūnų Jėzų mirti už žmonių nuodėmes. Kad jums neapsisuktų galva, gal geriau pabaigą reiktų formuluoti kaip "o tai gali būti tik Pradžia.". Ir tada galvoti ką tas terminas Pradžia reiškia fiziniame pasaulyje, ir simboliškai.

Galų gale, šis įrodymas tikrai nėra pilnas, nes kalbant apie apie pradžias ir pabaigas, staiga peršokote ant Dievo. O kur visi kiti variantai? Gal yra kokie kiti būdai atsirasti "materinei esybei", kurių mes nežinome?
Jus baigiate klausimu " gal yra kokie kiti būdai atsirasti "materinei esybei", kurių mes nežinome?" Tai rodo, kad jūsų logika, kurią taip sureikšminote, neduoda atsakymo, iškelia tik klausimą. Tikinčiojo logika atsako į šį klausimą - jei nėra kito varianto ( o pagal tikinčiojo logika jo ir negali būti ), tai materinės esybės kūrėjas yra amžinasis Dievas. Taip, tą pripažinti nėra paprasta, nes tai didžiausias, koks tik įmanomas stebuklas. Ir dėl to, kad nėra kito pasirinkimo 90% žmonijos renkasi šį variantą. Dievas Sutvėrėjas yra bazė nuo kurios prasideda religijos. Jeigu eitų kalba apie religijas, va čia tikrai yra kuo abejoti.  Man pačiam kai kas  krykščionybėje kelia abejonių, nes manau, kad yra perlenkta lazda su kai kuriomis dogmomis, yra abejotinų interpretacijų  Bet niekada nesuabejojau tuo baziniu pagrindu. Borisas Grebenščikovas yra pasakęs - " aš netikiu, kad yra Dievas, aš tai žinau. Gerai apsidairykite aplinkui ir jūs žinosite".
Logika yra viena, nėra "tikinčiojo logikos" ar "ateisto logikos". Yra kiti variantai, tik jūs nelabai norite apie jais pasidomėti, nes jūs jau turite atsakymą. Ir dar kartą pakartosiu, kad kai vartojate terminą "Dievas" viename ar kitame kontekste, tai jūs pakeičiate to termino prasmę, bet nepagrindžiate to pakeitimo. "Žiedas" reiškia vieną kai jis yra ant rankos, ir kai jis yra gėlės "žiedas".

Na bet bergždžia čia su jumis ginčytis. Jūs jau esate viską nusprendę ir nemanau, kad jums yra įdomu ką nors nauja sužinoti šioje srityje.
161 klausimų
400 atsakymų
705 komentarų
869 vartotojų