Kaip manote ar reikėtų imti pavyzdį iš JAV ir kitų vakarų šalių ir rengti debatus religijos tematika?

Question

t.y. rengti suvažiavimus ir debatus apie religiją prieš mokslą?

Answer 1

Mano manymu - tikrai nereikėtų. Nes nėra apie ką diskutuoti; religijos šalininkai neturi kompetencijos diskutuoti tokiame pat lygyje, kaip mokslo atstovai, kad ir kokį debatų klausimą išsirinktume. Suteikdami tribūną religijos atstovams tik sukurtume įspūdį, kad jie gali ką nors prasmingo pasakyti.

Comments

O aš galvoju priešingai. Tikrai būtų įdomu pasiklausyti tokių debatų, kad bent kas iš priešingos pusės nei religijos šalininkai padiskutuotų. Tai verstų kunigiją pasitempti, o ne tik iš močiučių ir vaikučių pinigus grobstyti už visokius sutvirtinimus, komunijas ar "kelią į dangų". Neseniai buvau viešame renginyje, kuriame kunigijos atstovai pristatė knygas apie religijos ir mokslo santykį. Jie pristatė knygas, kurios eina prieš ateistų bestselerius (viena tų knygų prieš Richard Dowkins "Dievo iliuzija")  ir stengėsi grąžinti žmones į tikėjimą tvirtindami, kad mokslas neatsimeta nuo dievo ir kad moksle turi būti religija. Renginio metu vyko tokia diskusija tarp kunigo ir klausytojų iš auditorijos:

– Kai Jėzus buvo pas Pilotą šis jo paklausė “Kas yra tiesa?”. Jėzus neatsakė į šį jo klausimą. Kaip Jūs, mielas kunige, galvojate, kas yra tiesa?

– Na, Jėzus neatsakė, kas yra tiesa. Ir neatsakė ne šiaip sau, o todėl, kad Pilotui iš tikrųjų nebuvo įdomu, kas yra tiesa. Šis klausimas buvo populiarus to meto filosofijoje ir Pilotas tiesiog smalsavo. – baigdamas savo kalbą kunigas prisėdo ir staiga vėl atsistodamas entuziastingai pridūrė. – O, tarp kitko, smalsavimas  – yra nuodėmė!

– O tai sakykit, kai žmonės siunčia į Marsą visureigius, kad tirtų uolienas ir panašiai, tai čia kas yra: ar tyrinėjimas, ar smalsavimas?

Kunigas atsistojo ir truputi pagalvojęs tarė: – Jėzus neatsakė. – ir publikai juokiantis šypsodamasis atsisėdo.
Tos diskusijos klausėsi apgaudinėjamas jaunimas, dėl kurio labiausiai gėlė širdį. Manau kunigai pirmieji į tai koją įkėlė, tai kodėl nepradėjus su jais rimtai apie tai pakalbėti.

---

Tai, jog religijos atstovai organizuoja propagandinius renginius - jų asmeninis reikalas. Žinoma, apmaudu, kad žmonės yra mulkinami, tačiau burtis ir kalbėtis apie savo įsitikinimus yra jų teisė. Į tokius propagandinius renginius ateiti ir gluminti tikinčiuosius jiems nepatogiais klausimais yra netaktiška ir tikriausiai menkai veiksminga.
Geriausia atsvara tam - racionalų ir įrodymais grįstą mąstymą skatinantys renginiai. Bet tam reikia organizuotumo, surinkti lėšų, suburti žmones. Žodžiu - sunkus darbas, kurio niekas nenori dirbti. O ir į švietėjiškus renginius žmonės nelabai noriai eina, nes mažai kam įdomu tikrovė ir jos faktai. O jeigu kam įdomu - tų jau įtikinėti nebereikia, tie ir taip jau mąsto racionaliai ir remiasi tikrovės faktais. Daugumai žmonių tikriausiai daug įdomiau pasiklausyti apie burtus ir dvasias.

Answer 2

O ar tikrai yra tokia didelė priešprieša tarp mokslo ir religijos? Kiek matau religija pasispardydama vis nusileidžia mokslui. Diskusijos apie tai tik suteiktų religijai nepelnytą kredibilumą.

Aišku yra sritys apie kurias religijų atstovai galėtų diskutuoti su visuomenės atstovais, bet tai religijų atstovams tiesiog yra nenaudinga. Dėl to tai ir nevyksta.

Answer 3

Lietuva kol kas neturi "debatų kultūros", jei taip galima išsireikšti. Mano subjektyviu supratimu, tai yra gerai. Esu stebėjęs keletą "debatų", tame tarpe religijos tema. Gana prastas įspūdis. Toks "mažas nuomonių karas". Kaip taisyklė pašnekovai ateina su savo nuomonėmis ir su jomis išeina. Jų galvose pokytis neįvyksta. Galbūt jie identifikuoja keletą savo silpnų vietų, kad kituose debatuose būtų stipresni. Lygiai taip pat kaip ir klausančiųjų - abi pusės gerai įsimena savo palaikomo atstovo argumentus ir niekina oponuojančiojo. Juo labiau sąvoka "laimėjo debatus" yra ydinga (vėlgi, mano asmeninė subjektyvi nuomonė). Pasitelkiu ekstremalų palyginimą: vienas iš debatuojančių pasako 3 sakinius, o kitas visą laiką tyli. Laimi tas, kuris pasakė 3 sakinius, tegul ir visiškai beprotiškus?

Ko gero debatai yra labiau masinių informacijos priemonių išgalvota pramoga masėms, kur du ar daugiau priešingas nuomones atstovaujantys asmenys bando pademonstruoti savo oratorinius ir įtikinėjimo sugebėjimus. Tikrai yra daug geresnių būdų išspręsti klausimus ir problemas.

Pabaigai, viena iš man patinkančių Alberto Einšteino minčių (galiu būti šiek tiek netikslus): kartą jam davė straipsnelį "Šimtas mokslininkų teigia, kad Einšteinas neteisus", į ką Einšteinas atsakė: kam reikalingas šimtas - užtektų vieno.